Kas galimai keisis prezidentaujant D. Trampui?

Kas galimai keisis prezidentaujant D. Trampui?

Kas ga­li­mai kei­sis pre­zi­den­tau­jant D. Tram­pui?

Do­nal­do Tram­po per­ga­lė JAV pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ga­lė­tų pa­keis­ti Ame­ri­kos san­ty­kius su li­ku­siu pa­sau­liu pen­kio­se la­bai svar­bio­se sri­ty­se: kli­ma­to kai­tos, lais­vo­sios pre­ky­bos, už­da­rų sie­nų po­li­ti­kos, NA­TO ir Ru­si­jos, ra­šo nau­jie­nų agen­tū­ra BBC.

1) Kli­ma­to kai­ta. D. Tram­pas sa­kė, kad jis „pa­nai­kin­tų“ Pa­ry­žiaus kli­ma­to kai­tos su­si­ta­ri­mą, ku­rį 2015 me­tų gruo­dį pa­si­ra­šė dau­giau kaip 195 ša­lys. Nė vie­na ša­lis ne­ga­li pa­nai­kin­ti Pa­ry­žiaus su­si­ta­ri­mo, ta­čiau, Jung­ti­nėms Vals­ti­joms pa­si­trau­kus, ar­ba at­si­sa­kius pre­zi­den­to Ba­ra­ko Oba­mos (Ba­rack Oba­ma) pra­dė­tų vi­daus prie­mo­nių, tai bū­tų di­de­lis smū­gis su­si­ta­ri­mui. Jis taip pat tei­gė su­stab­dy­siąs mo­kė­ji­mus Jung­ti­nių Tau­tų (JT) pa­sau­li­nio kli­ma­to at­ši­li­mo pro­gra­moms. Be ki­ta ko, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mag­na­tas ra­gi­no iš­gau­ti dau­giau iš­kas­ti­nio ku­ro ir ra­gi­no pri­tar­ti naf­to­tie­kio „Keys­to­ne XL“ pro­jek­tui.

2) Lais­vo­ji pre­ky­ba. Jei D. Tram­pas vyk­dys sa­vo pre­ky­bos po­li­ti­ką, ta­da ša­lis su­si­durs su di­de­liais po­ky­čiais. Jis pa­gra­si­no pa­nai­kin­ti dau­gy­bę eg­zis­tuo­jan­čių lais­vo­sios pre­ky­bos su­si­ta­ri­mų, pa­vyz­džiui, Šiau­rės Ame­ri­kos lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­tį tarp JAV, Ka­na­dos ir Mek­si­kos. Jis su­tar­tį kal­ti­na dėl dar­bo vie­tų pra­ra­di­mo. Vers­li­nin­kas net siū­lė, kad Jung­ti­nės Vals­ti­jos pa­si­trauk­tų iš Pa­sau­li­nės pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO). Be to, D. Tram­pas no­rė­tų ap­mo­kes­tin­ti im­por­tus, jis kal­bė­jo apie ta­ri­fų nu­sta­ty­mą – 45 pro­c. Ki­ni­jai ir 35 pro­c. pre­kėms, at­ga­be­na­moms iš Mek­si­kos.

3) Už­da­rų sie­nų po­li­ti­ka. D. Tram­pas lai­kė­si griež­tos po­zi­ci­jos dėl imig­ra­ci­jos, ta­čiau jo po­žiū­ris daž­nai kei­tė­si. Rin­ki­mų kam­pa­ni­jos pra­džio­je ža­dė­jo JAV pa­sie­ny­je su Mek­si­ka pa­sta­ty­ti sie­ną ir de­por­tuo­ti 11 mln. do­ku­men­tų ne­tu­rin­čių imig­ran­tų. Jis tvir­ti­no pri­ver­siąs Mek­si­ką su­mo­kė­ti už sie­nos sta­ty­bas. Vė­liau vers­li­nin­kas su­švel­ni­no sa­vo po­zi­ci­ją, teig­da­mas, kad bū­tų de­por­tuo­ti „mi­li­jo­nai“ Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se gy­ve­nan­čių nu­si­kal­tė­lių, o li­ku­sių­jų do­ku­men­tų ne­tu­rin­čių mig­ran­tų li­ki­mas spręs­tų­si vė­liau.

4) NA­TO. D. Tram­pas griež­tai su­kri­ti­ka­vo NA­TO, pa­va­din­da­mas Al­jan­są pa­se­nu­siu, ir vals­ty­bes na­res api­bū­di­no kaip ne­gar­bin­gas są­jun­gi­nin­kes, ku­rios pel­no­si iš JAV dos­nu­mo. Anot vers­li­nin­ko, Ame­ri­ka dau­giau ne­beiš­ga­li ap­sau­go­ti ša­lių Eu­ro­po­je ir Azi­jo­je, ne­gau­da­ma ati­tin­ka­mos kom­pen­sa­ci­jos. Jis iš­reiš­kė JAV su­si­rū­pi­ni­mą dėl dau­ge­lio NA­TO vals­ty­bių na­rių, ku­rios ne­vyk­do sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų su­mo­kė­ti gy­ny­bai ma­žiau­siai du pro­cen­tus bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Kai ku­rie kė­lė klau­si­mus, ar D. Tram­pas ati­tol­tų nuo ka­ri­nio Al­jan­so.

5) Ru­si­ja. D. Tram­pas sa­kė esąs įsi­ti­ki­nęs, kad ga­lė­tų su­ma­žin­ti įtam­pą su Ru­si­jos pre­zi­den­tu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu, ir pa­va­di­no po­li­ti­ką stip­riu ly­de­riu, su ku­riuo no­rė­tų pa­lai­ky­ti drau­giš­kus san­ty­kius. Vers­li­nin­kas ma­žai pa­si­sa­kė šiuo klau­si­mu, ta­čiau iš­reiš­kė no­rą bend­ro­mis pa­stan­go­mis ko­vo­ti su „Is­la­mo vals­ty­bės“ (IS) ko­vo­to­jais.

EL­TA

EPA-EL­TA nuo­tr.

Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos kan­di­da­tas Do­nal­das Tram­pas iš­plė­šė per­ga­lę JAV pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, o pa­sau­ly­je tvy­ro ne­ži­no­my­bė dėl po­li­ti­nės atei­ties. Apie per­ga­lę su­ži­no­jęs D. Tram­pas iš kar­to krei­pė­si į sa­vo ša­li­nin­kus ir pa­sa­kė pa­dė­kos kal­bą. Jo­je pa­si­ža­dė­jo bū­ti „vi­sų ame­ri­kie­čių pre­zi­den­tas“.