
Naujausios
Kas lemia bulvių kainą: klimato kaita ar godumas?
Sidas AKSOMAITIS
„Vakaro žinių“ žurnalistas
Prekyvietėse pasirodžiusios pirmosios šviežios bulvės šiemet pradžiugino ne visus. Nes jų kainas tik sąlygiškai galima pavadinti prieinamomis – prieini, pasižiūri ir nueini. Pirkti bulves, už kurių kilogramą prekeiviai prašo net iki 0,9 euro, leisti sau gali tikrai ne kiekvienas.
O ką prekeiviai? Jie įtikinėja, kad bulvės šiemet negali kainuoti pigiau, nes jos labai sunkiai augo. Nes joms auginti buvo labai nepalankūs orai. Didelė dalis kaltės dėl didelių kainų, anot pardavėjų, tenka lietui.
Pala, pala. Bet juk bulvės ne iš vandens, o iš žemės ištrauktos. Pateisinti savo godumą nepalankiomis klimato sąlygomis labai lengva, bet sunkiai įtikima. Dalis žmonių tokių bulvių tikrai atsisakys. Užsiaugins patys savo soduose ar paslaugių draugų ir artimųjų pasiūlytose lysvėse. Kiti piktinsis aukštomis kainomis, keiksnos pardavėjų gobšumą, bet pirks.
Lietuvis toks jau yra – kiek jam krauna, tiek jis veš, kiek iš jo prašo, tiek mokės. Nes bulvės ir iš jų gaminami patiekalai ne vienai šeimai reikalingos kaip oras. Reta šeimininkė, ruošdamasi savaitgalį priimti į svečius atvažiuojančius vaikus su anūkais, ant stalo nepadeda dubens su ką tik iš puodo išgriebtais cepelinais. Tie cepelinai kasmet tampa vis brangesni, toks pat išlieka tik jų skonis.
Prieš įvedant eurą Lietuvoje aukščiausia šalies valdžia net susirietusi melavo, kad atsisakius nacionalinės valiutos lito kainos neišaugs. Anksčiau už lietuvius eurą įsivedę braliukai iš Latvijos, sužinoję apie tokius Lietuvos piliečiams žarstomus pažadus, tik mandagiai kraipė galvas. Ir it kokie orakulai sakė, kad taip tikrai nebus. Ir iš tiesų, kas Lietuvoje prie euro nebrango? Nepakito tik kainų išraiška skaičiais – kiek už prekę prašyta litais, tiek dabar eurais. Gal tai ir turėjo omenyje mūsų politikai?