Naujausios
Keturkojus benamius globoja gėlių pardavėja
Kuršėnų centre esančiame turgelyje gėlėmis prekiaujančiai Onai Baužienei rūpi ne tik prekyba. Šalia nuolat yra benamių katinų ir šunų, kuriuos ji pašeria ir pagirdo. Čia jie jaučiasi saugiai.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Pupa
Kalytė Pupa pas Oną Baužienę jau penkti metai.
Ankstesnieji šeimininkai, jiems nebereikalinga tapusią globotinę atvežę nuo priemiestinės Ringuvėnų gyvenvietės, Kuršėnuose automobilį pristabdė, atidarė duris ir išmetė. Kalytė nespėjo pabėgti – pakliuvo po paskutiniais ratais.
Nebepaeinančia sužeistąja ėmė rūpintis O. Baužienė.
Kalytei dėl sumušimo atsirado auglys. Pernai ją nuvežė į Šiaulius pas veterinarą. Jo atlikta operacija O. Baužienei kainavo 150 litų. Kalytei iki šiol yra likęs didžiulis randas.
Anksčiau ir žiemą Pupa su dirbančia naująja šeimininke būdavo turgelyje. Bet kai šaltis spustelėdavo iki 20 ir daugiau laipsnių, jai keturkojės bičiulės pagailo – parsinešė namo.
Dabar į darbą atsiveda, kad gyvūnėlis netūnotų vienas kambaryje.
O. Baužienė sako „apsidraudusi“, kad žmonės neimtų piktintis. Šuniukas – su pavadėliu. Turgelyje jis pririšamas. Yra dokumentas, įrodantis, kad padarėlis paskiepytas, kad jis neagresyvus.
Ir autobusu Pupai su šeimininke niekas nedraudžia važiuoti. Jos važinėja kiekvieną dieną. Nuvyksta ir į kapines, bet čia kalytei šeimininkės tenka palūkėti pririštai šalia kapinių.
O. Baužienė pažįsta ankstesniuosius kalytės šeimininkus, kurie kalytę vadino Vesta. Užsuka jie ir į turgelį, bet Pupa neina prie jų. Na o O. Baužienė jiems pasakė visai nenorinti su jais kalbėtis.
Rūpinasi visais pamestinukais
Ponia Ona sako, kad neretai žmonės, įvažiavę į šalia turgelio esančio pašto kiemą, jiems nebereikalingais tapusius kačiukus ir šuniukus išmeta iš automobilio.
Kai kurie jie miauksėdami, viauksėdami ateina į turgelio aikštelę. Alkani. Jie – jau pamestinukai. Jais ima rūpintis O. Baužienė.
Štai ši katytė dar visai neseniai ateidavo storoka. Ir dabar ateina, kažkur vaikus palikusi, čia paėda sausų pašarų, palaka pieno, ir vėl išeina.
Šis tamsus rainas katinėlis taip pat, matyt, yra išmestas.
Vakarais, kai turgelyje prekiaujančiųjų jau nebūna, čia prisirenka vaikėzų. Viena moteris pasakojo, kad šį tamsaus plauko rainį vaikėzai tampė, paėmę už priekinių ir už paskutinių kojyčių – „grajijo“. Ji ir tolokai, iki pat bažnyčios nuėjusi girdėjo gailų kankinamo katinėlio kniaukimą.
O. Baužienė, rytą atėjusi dirbti, šį kačiuką, kuris čia nuolat sukiodavosi, pamatė vos beatpažįstamą. Jis – be dantukų, akys – krauju apėjusios, liežuvėlis, anot kuršėniškės, – iškritęs.
Moteris chuliganų auką pienu pagirdė, ir grietinės atnešė, kad sustiprėtų, kad pasveiktų. „Pasirodyk!“, – O. Baužienė pašaukė nelaimėlį spėliodama, kad jis viena akimi jau tikriausiai niekada nebematys.
Nenustos rūpintis benamiais
O. Baužienei tenka prisiklausyti visokiausių, ir negražių, atsiliepimų apie save. Ją vadina ir „Kačių karaliene“, ir „Kačių babuška“ bei kitokiais vardais.
Jos Pupa ant svetimų neloja, išskyrus vieną moterį. Vos tik ją pamato – ir ima skalinti. O. Baužienė negali suprasti, kodėl.
Moteris pasiskundė seniūnijai. Iš seniūnijos atėjo, jį draugiškai pasitikusiai Pupai paglostė galvą, įsitikino, kad ji rami, nepikta, tuo šis susitikimas ir baigėsi.
O. Baužienė sako, jog gerai, kad kartais atvažiuoja šungaudžiai, sugauna šunų ir katinų, juos išsiveža. Vis nereikės benamiams padarėliams kankintis. Tik Pupos jiems neatiduosianti.
O ji keturkojais pamestinukais ir toliau rūpinsis, nors tai jai ir kainuoja. Jai, augusiai devynių vaikų šeimoje, netekusiai mamos, pokariu tekusiai kęsti alkį ir badą, gaila kiekvieno benamio, alkstančio gyvūnėlio.
Autoriaus nuotr.
GLOBĖJA: Ona Baužienė pamaitina kiekvieną pas ją atklydusį šunį ar katiną.
GELBĖTOJA: Onos Baužienės išgelbėta Pupa tapo jos gera drauge.
