
Naujausios
Kodėl Neringa Venckienė suimta būtent dabar?
Alia ZINKUVIENĖ ir Danutė ŠEPETYTĖ, zinios@vakarozinios.lt
Generalinė prokuratūra užvakar pranešė, kad beveik penkerius metus Lietuvos teisėsaugos ieškota dėl įvairių nusikaltimų įtariama buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė suimta Čikagoje (JAV), pradėtas jos ekstradicijos į Lietuvą teisminis procesas. Ar tai ne atsakas į Laisvės premijos laureatės sesers Nijolės Sadūnaitės viešą klausimą, kur mergaitė, pateiktą valdžiai iš Seimo tribūnos per Sausio 13-osios minėjimą?
Kodėl Neringa Venckienė suimta būtent dabar, nors seniai žinota, kur ji yra? Redakcijos archyvo nuotr.
Ketvirtadienio popietę paskubomis surengtoje spaudos konferencijoje Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna pripažino, kad ekstradicijos teisminis procesas JAV gali užtrukti net kelerius metus.
N.Venckienė išvyko iš Lietuvos 2013 m. balandžio pradžioje, o po mėnesio teisėsauga paskelbė jos tarptautinę paiešką, norėdama pateikti įtarimus. Jai inkriminuojami iš viso net 34 nusikalstamos veikos epizodai.
2014 m. spalį prokurorų prašymu teismas už akių skyrė N.Venckienei suėmimą. Nustačius, kad ji gyvena JAV, Lietuva kreipėsi dėl jos ekstradicijos – JAV Teisingumo departamentas priėmė prašymą 2015 m. gruodį.
Pasak T.Krušnos, Generalinė prokuratūra intensyviai susirašinėjo su JAV pareigūnais, teikė visą jų prašomą informaciją, tačiau jokios kitos įtakos daryti JAV teisingumo sistemai negali.
„Šiuo metu vyksta pradinis ekstradicijos proceso etapas, mes laukiame jo rezultato. Pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, todėl viskas gali užtrukti“, – akcentavo prokuroras.
N.Venckienės tėvams žinia apie jos suėmimą buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Laimutė Kedienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad su dukra paskutinį kartą bendravo žinutėmis sekmadienį po Vasario 16-osios šventės.
„Aš nieko nežinojau ir nežinau, ar čia tiesa. Gal dar netiesa? Bet visko gali tikėtis, – atsiduso moteris. – Ką tik pilnas kiemas buvo žurnalistų, atvažiavo dviem automobiliais gal kokie šeši, su kameromis, bet mes neįsileidom jų į namus... Baisus gyvenimas, aš negalvoju, kad kada nors pasibaigs tas persekiojimas“.
L.Kedienė sako nesuvokianti, kodėl teisėsauga jau penktus metus skelbia, kad jos dukra slapstosi: „Tai visiškas melas, kad tik jai būtų blogiau. Ji gi niekur nesislėpė, jau važiuodama per sieną deklaravo, kur važiuoja gyventi. Visus tuos metus Neringa jaučiasi išvaryta iš Lietuvos... O kaip kitaip gali jaustis – tai baisu...“
Paklausta, ar dukra jautė baimę, kad gali būti grąžinta į Lietuvą, kur jos laukia apklausos ir teismai, L.Kedienė sakė, kad N.Venckienė puikiai suprato, kokių bėdų dėl jos turi teisėsauga.
„Ji vis kalbėdavo, ką su ja gali padaryti prokurorai, kai nėra jokių nusikaltimų, o kad prigalvota visokių nesąmonių, tai nieko nereiškia. Ji turi Amerikoje du advokatus pasisamdžiusi, turi pasidariusi ir tos pedofilijos bylos vertimus. Aš tikiu, turiu viltį, kad Amerikoje teisingumo daugiau, bet ir nerimas didelis – jeigu ją čia atveš, tai viskas – gyvenimo nebėra. Juk visi mato, kas čia vyksta...“ – nuogąstavo L.Kedienė.
Ji prisipažino labai išgyvenanti dėl išdraskytos šeimos: su anūku, kuris, būdamas septintokas, išvyko su motina į JAV, seneliai pabendrauja, o anūkę paskutinį kartą matė per skaipą 2014 m., kai vyko byla teisme.
„Nieko absoliučiai nežinome apie anūkę. Kai teisme per skaipą parodė L.Stankūnaitę, mergaitė irgi sėdėjo kamputyje. Mano vyras jos net nepažino, o man atrodo, kad ten tikrai buvo anūkėlė“, – tyliai tarstelėjo L.Kedienė.
Kol atvirai JAV gyvenusi N.Venckienė Lietuvos teisėsaugai buvo nepasiekiama, teismų slenksčius mynė dešimtys skandalingosios Garliavos istorijos dalyvių.
„Ant mūsų pylė visą purvą – krūvos kaltinimų, prieš Vasario 16-ąją Kaune mane nuteisė, kitą savaitę dar viena byla Vilniuje, ir mano vyrui bus dar 5 teismai, – teigė L.Kedienė. – Mes nė žodžio pasakyt negalime – vos prasižioji, iš karto bylą kelia. Ar taip gali būti, kai nuteisti žmonės, kurie visai niekuo nekalti, kurie tik rinkosi mergaitės palaikyti? Jūs pagalvokite – visi nubausti. Už ką? Siaubas. Ir kuo visa tai baigsis, vienas Dievas težino...“
Situacijos komentaras
Buvęs Seimo „Drąsos kelio“ frakcijos narys Povilas Gylys:
– Aš visada sakiau, kad ekstradicija turi būti, tik labai preciziškai atlikta. Bet jos labiausiai nenori kai kurie Lietuvoje esantys žmonės. Reikėtų sveikinti, kad ekstradicijos procesas pradėtas, bet man abejonių sukėlė kardomoji priemonė. Mano supratimu, ji per griežta, nes tie kaltinimai N.Venckienei, kurių daugiau kaip trys dešimtys, yra menki. Nebent ją reikėtų apsaugoti.
Tikiu, kad Neringa nepadarė nieko tokio, kas prieštarautų įstatymams. Aš, kaip ir sesuo Nijolė Sadūnaitė, klausiau, kur yra mergaitė. Tas metų metus trunkantis tylėjimas yra labai iškalbingas. Bet norėčiau atkreipti dėmesį į vasario 15 d. priimtą Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo laisvės apribojimai ir baudos skirtos L.Kedienei ir jos kaimynei. Pati jo data – prieš pat Vasario 16-ąją, – kelia labai nedviprasmiškas asociacijas. Ko gero, čia ir buvo atsakymas sesei N.Sadūnaitei.
O veiksmai, šiuo metu vykstantys už Atlanto, yra ne tie, kokių tikisi visuomenė. Mes gi puikiai žinome, kad vieno žmogaus ekstradicija JAV truko bene septynerius metus. Galime dar sugrįžti prie minties, kiek žmonių, susijusių su mergaitės istorija, jau nebėra tarp gyvųjų, ir jų mirtys labai mįslingos. Tikiu, kad JAV teisingumas nustatys, kur yra tiesa.
Kunigas R.Grigas
Disidentas, kunigas Robertas Grigas, nelikęs abejingas mergaitės likimui Garliavos istorijoje ir jos vyksmo dienomis, ir šiandien, apie Neringos Venckienės sulaikymą sužinojo iš žurnalistų. Paklaustas, ar yra nustebintas šio fakto, sakė:
– Visaip galėjo įvykti, kokių nors prognozių nekūriau, nes begalinė įvairovė tų variantų galėjo būti. Jeigu Neringa Venckienė būtų likusi Lietuvoje, tada neabejotinai dėl to neigiamo visų valdžių požiūrio galima buvo tikėtis, kad bus sulaikyta. Kadangi ji Amerikoje, buvo galima manyti, kad visaip gali baigtis.
– Kokiu jausmu sutinkate šitą naujieną?
– Kadangi ta istorija buvo tokia paini ir nevienareikšmiška ir visi jautė, kad valdžia nori ją užglaistyti arba aiškiai proteguoja tiktai vieną aiškinimo versiją ir naudoja tokią neadekvačią prievartą, tai vis tiek pirmas jausmas ar pojūtis yra liūdesys. Nelinksma dėl to, nes atrodo, kaip sakoma liaudiškai, kad ant tos šeimos, ant to žmogaus buvo taip užsisėsta ir stengiamasi jį toliau gniuždyti. Kad ir kaip mes vertintume tą mūsų teisėsaugą, turbūt visiško pasitikėjimo, kad jinai veikia nešališkai ir skaidriai, visuomenėje nėra. Todėl tokie nutikimai, kaip Neringos Venckienės sulaikymas, manau, nepateiks galutinių atsakymų, o sukels tik dar daugiau klausimų ir nusivylimo visuomenėje.
– Kaip manote, ar šito sulaikymo negalėjo paskubinti valdžios reakcija į Seimo tribūnoje jai skirtus sesers Nijolės Sadūnaitės priekaištus, kad visuomenei lig šiol neatsakyta, ar mergaitė yra gyva?
– Žinote, kartais tokie dalykai atsitiktinai sutampa, kartais ir paskatina kažkas vienokią ar kitokią įvykių tėkmę. Mes negalėtume užtikrintai nieko sakyti, galime tiktai spėlioti.
– Galbūt tai ir yra netiesioginis atsakymas Laisvės premijos laureatei N.Sadūnaitei, nes prašomo atsakymo iki Vasario 16-osios ji taip ir nesulaukė. Kaip mes, piliečiai, turėtume vertinti tokį valdžios elgesį?
– Mažų mažiausiai kaip nepagarbą, nesiskaitymą. Kiekvienos valdžios, ar jinai yra sava, ar svetima, viena iš didžiausių pagundų yra pradėti laikyti save tarsi pagrindiniu ir savitiksliu veikėju ir nesiskaityti ar arogantiškai elgtis atžvilgiu tos visuomenės, kuri valdžią išrinko, arba kuriai valdžia turėtų tarnauti... idealiu atveju.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“