Kodėl Neringa Venckienė suimta būtent dabar?

Ko­dėl Ne­rin­ga Venc­kie­nė suim­ta bū­tent da­bar?

Alia ZIN­KU­VIE­NĖ ir Da­nu­tė ŠE­PE­TY­TĖ, zinios@vakarozinios.lt

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra už­va­kar pra­ne­šė, kad be­veik pen­ke­rius me­tus Lie­tu­vos tei­sė­sau­gos ieš­ko­ta dėl įvai­rių nu­si­kal­ti­mų įta­ria­ma bu­vu­si tei­sė­ja ir Sei­mo na­rė Ne­rin­ga Venc­kie­nė suim­ta Či­ka­go­je (JAV), pra­dė­tas jos ekst­ra­di­ci­jos į Lie­tu­vą teis­mi­nis pro­ce­sas. Ar tai ne at­sa­kas į Lais­vės pre­mi­jos lau­rea­tės se­sers Ni­jo­lės Sa­dū­nai­tės vie­šą klau­si­mą, kur mer­gai­tė, pa­teik­tą val­džiai iš Sei­mo tri­bū­nos per Sau­sio 13-osios mi­nė­ji­mą?

Kodėl Neringa Venckienė suimta būtent dabar, nors seniai žinota, kur ji yra? Redakcijos archyvo nuotr.

Ket­vir­ta­die­nio po­pie­tę pa­sku­bo­mis su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo de­par­ta­men­to vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras To­mas Kruš­na pri­pa­ži­no, kad ekst­ra­di­ci­jos teis­mi­nis pro­ce­sas JAV ga­li už­truk­ti net ke­le­rius me­tus.

N.Venc­kie­nė iš­vy­ko iš Lie­tu­vos 2013 m. ba­lan­džio pra­džio­je, o po mė­ne­sio tei­sė­sau­ga pa­skel­bė jos tarp­tau­ti­nę paieš­ką, no­rė­da­ma pa­teik­ti įta­ri­mus. Jai ink­ri­mi­nuo­ja­mi iš vi­so net 34 nu­si­kals­ta­mos vei­kos epi­zo­dai.

2014 m. spa­lį pro­ku­ro­rų pra­šy­mu teis­mas už akių sky­rė N.Venc­kie­nei suė­mi­mą. Nus­ta­čius, kad ji gy­ve­na JAV, Lie­tu­va krei­pė­si dėl jos ekst­ra­di­ci­jos – JAV Tei­sin­gu­mo de­par­ta­men­tas priė­mė pra­šy­mą 2015 m. gruo­dį.

Pa­sak T.Kruš­nos, Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra in­ten­sy­viai su­si­ra­ši­nė­jo su JAV pa­rei­gū­nais, tei­kė vi­są jų pra­šo­mą in­for­ma­ci­ją, ta­čiau jo­kios ki­tos įta­kos da­ry­ti JAV tei­sin­gu­mo sis­te­mai ne­ga­li.

„Šiuo me­tu vyks­ta pra­di­nis ekst­ra­di­ci­jos pro­ce­so eta­pas, mes lau­kia­me jo re­zul­ta­to. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas ga­li bū­ti skun­džia­mas ape­lia­ci­ne tvar­ka, to­dėl vis­kas ga­li už­truk­ti“, – ak­cen­ta­vo pro­ku­ro­ras.

N.Venc­kie­nės tė­vams ži­nia apie jos suė­mi­mą bu­vo tar­si per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus. Lai­mu­tė Ke­die­nė „Va­ka­ro ži­nioms“ sa­kė, kad su duk­ra pa­sku­ti­nį kar­tą bend­ra­vo ži­nu­tė­mis sek­ma­die­nį po Va­sa­rio 16-osios šven­tės.

„Aš nie­ko ne­ži­no­jau ir ne­ži­nau, ar čia tie­sa. Gal dar ne­tie­sa? Bet vis­ko ga­li ti­kė­tis, – at­si­du­so mo­te­ris. – Ką tik pil­nas kie­mas bu­vo žur­na­lis­tų, at­va­žia­vo dviem au­to­mo­bi­liais gal ko­kie še­ši, su ka­me­ro­mis, bet mes neį­si­lei­dom jų į na­mus... Bai­sus gy­ve­ni­mas, aš ne­gal­vo­ju, kad ka­da nors pa­si­baigs tas per­se­kio­ji­mas“.

L.Ke­die­nė sa­ko ne­su­vo­kian­ti, ko­dėl tei­sė­sau­ga jau penk­tus me­tus skel­bia, kad jos duk­ra slaps­to­si: „Tai vi­siš­kas me­las, kad tik jai bū­tų blo­giau. Ji gi nie­kur ne­si­slė­pė, jau va­žiuo­da­ma per sie­ną dek­la­ra­vo, kur va­žiuo­ja gy­ven­ti. Vi­sus tuos me­tus Ne­rin­ga jau­čia­si iš­va­ry­ta iš Lie­tu­vos... O kaip ki­taip ga­li jaus­tis – tai bai­su...“

Pak­laus­ta, ar duk­ra jau­tė bai­mę, kad ga­li bū­ti grą­žin­ta į Lie­tu­vą, kur jos lau­kia ap­klau­sos ir teis­mai, L.Ke­die­nė sa­kė, kad N.Venc­kie­nė pui­kiai su­pra­to, ko­kių bė­dų dėl jos tu­ri tei­sė­sau­ga.

„Ji vis kal­bė­da­vo, ką su ja ga­li pa­da­ry­ti pro­ku­ro­rai, kai nė­ra jo­kių nu­si­kal­ti­mų, o kad pri­gal­vo­ta vi­so­kių ne­są­mo­nių, tai nie­ko ne­reiš­kia. Ji tu­ri Ame­ri­ko­je du ad­vo­ka­tus pa­si­sam­džiu­si, tu­ri pa­si­da­riu­si ir tos pe­do­fi­li­jos by­los ver­ti­mus. Aš ti­kiu, tu­riu vil­tį, kad Ame­ri­ko­je tei­sin­gu­mo dau­giau, bet ir ne­ri­mas di­de­lis – jei­gu ją čia at­veš, tai vis­kas – gy­ve­ni­mo ne­bė­ra. Juk vi­si ma­to, kas čia vyks­ta...“ – nuo­gąs­ta­vo L.Ke­die­nė.

Ji pri­si­pa­ži­no la­bai iš­gy­ve­nan­ti dėl iš­dras­ky­tos šei­mos: su anū­ku, ku­ris, bū­da­mas sep­tin­to­kas, iš­vy­ko su mo­ti­na į JAV, se­ne­liai pa­bend­rau­ja, o anū­kę pa­sku­ti­nį kar­tą ma­tė per skai­pą 2014 m., kai vy­ko by­la teis­me.

„Nie­ko ab­so­liu­čiai ne­ži­no­me apie anū­kę. Kai teis­me per skai­pą pa­ro­dė L.Stan­kū­nai­tę, mer­gai­tė ir­gi sė­dė­jo kam­pu­ty­je. Ma­no vy­ras jos net ne­pa­ži­no, o man at­ro­do, kad ten tik­rai bu­vo anū­kė­lė“, – ty­liai tars­te­lė­jo L.Ke­die­nė.

Kol at­vi­rai JAV gy­ve­nu­si N.Venc­kie­nė Lie­tu­vos tei­sė­sau­gai bu­vo ne­pa­sie­kia­ma, teis­mų slenks­čius my­nė de­šim­tys skan­da­lin­go­sios Gar­lia­vos is­to­ri­jos da­ly­vių.

„Ant mū­sų py­lė vi­są pur­vą – krū­vos kal­ti­ni­mų, prieš Va­sa­rio 16-ąją Kau­ne ma­ne nu­tei­sė, ki­tą sa­vai­tę dar vie­na by­la Vil­niu­je, ir ma­no vy­rui bus dar 5 teis­mai, – tei­gė L.Ke­die­nė. – Mes nė žo­džio pa­sa­kyt ne­ga­li­me – vos pra­si­žio­ji, iš kar­to by­lą ke­lia. Ar taip ga­li bū­ti, kai nu­teis­ti žmo­nės, ku­rie vi­sai nie­kuo ne­kal­ti, ku­rie tik rin­ko­si mer­gai­tės pa­lai­ky­ti? Jūs pa­gal­vo­ki­te – vi­si nu­baus­ti. Už ką? Siau­bas. Ir kuo vi­sa tai baig­sis, vie­nas Die­vas te­ži­no...“

Si­tua­ci­jos ko­men­ta­ras

Bu­vęs Sei­mo „Drą­sos ke­lio“ frak­ci­jos na­rys Po­vi­las Gy­lys:

– Aš vi­sa­da sa­kiau, kad ekst­ra­di­ci­ja tu­ri bū­ti, tik la­bai pre­ci­ziš­kai at­lik­ta. Bet jos la­biau­siai ne­no­ri kai ku­rie Lie­tu­vo­je esan­tys žmo­nės. Rei­kė­tų svei­kin­ti, kad ekst­ra­di­ci­jos pro­ce­sas pra­dė­tas, bet man abe­jo­nių su­kė­lė kar­do­mo­ji prie­mo­nė. Ma­no su­pra­ti­mu, ji per griež­ta, nes tie kal­ti­ni­mai N.Venc­kie­nei, ku­rių dau­giau kaip trys de­šim­tys, yra men­ki. Ne­bent ją rei­kė­tų ap­sau­go­ti.

Ti­kiu, kad Ne­rin­ga ne­pa­da­rė nie­ko to­kio, kas prieš­ta­rau­tų įsta­ty­mams. Aš, kaip ir se­suo Ni­jo­lė Sa­dū­nai­tė, klau­siau, kur yra mer­gai­tė. Tas me­tų me­tus trun­kan­tis ty­lė­ji­mas yra la­bai iš­kal­bin­gas. Bet no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į va­sa­rio 15 d. priim­tą Kau­no apy­lin­kės teis­mo spren­di­mą, ku­riuo lais­vės ap­ri­bo­ji­mai ir bau­dos skir­tos L.Ke­die­nei ir jos kai­my­nei. Pa­ti jo da­ta – prieš pat Va­sa­rio 16-ąją, – ke­lia la­bai ne­dvip­ras­miš­kas aso­cia­ci­jas. Ko ge­ro, čia ir bu­vo at­sa­ky­mas se­sei N.Sa­dū­nai­tei.

O veiks­mai, šiuo me­tu vyks­tan­tys už At­lan­to, yra ne tie, ko­kių ti­ki­si vi­suo­me­nė. Mes gi pui­kiai ži­no­me, kad vie­no žmo­gaus ekst­ra­di­ci­ja JAV tru­ko be­ne sep­ty­ne­rius me­tus. Ga­li­me dar su­grįž­ti prie min­ties, kiek žmo­nių, su­si­ju­sių su mer­gai­tės is­to­ri­ja, jau ne­bė­ra tarp gy­vų­jų, ir jų mir­tys la­bai mįs­lin­gos. Ti­kiu, kad JAV tei­sin­gu­mas nu­sta­tys, kur yra tie­sa.

Ku­ni­gas R.Gri­gas

Di­si­den­tas, ku­ni­gas Ro­ber­tas Gri­gas, ne­li­kęs abe­jin­gas mer­gai­tės li­ki­mui Gar­lia­vos is­to­ri­jo­je ir jos vyks­mo die­no­mis, ir šian­dien, apie Ne­rin­gos Venc­kie­nės su­lai­ky­mą su­ži­no­jo iš žur­na­lis­tų. Pak­laus­tas, ar yra nu­ste­bin­tas šio fak­to, sa­kė:

– Vi­saip ga­lė­jo įvyk­ti, ko­kių nors pro­gno­zių ne­kū­riau, nes be­ga­li­nė įvai­ro­vė tų va­rian­tų ga­lė­jo bū­ti. Jei­gu Ne­rin­ga Venc­kie­nė bū­tų li­ku­si Lie­tu­vo­je, ta­da nea­be­jo­ti­nai dėl to nei­gia­mo vi­sų val­džių po­žiū­rio ga­li­ma bu­vo ti­kė­tis, kad bus su­lai­ky­ta. Ka­dan­gi ji Ame­ri­ko­je, bu­vo ga­li­ma ma­ny­ti, kad vi­saip ga­li baig­tis.

– Ko­kiu jaus­mu su­tin­ka­te ši­tą nau­jie­ną?

– Ka­dan­gi ta is­to­ri­ja bu­vo to­kia pai­ni ir ne­vie­na­reikš­miš­ka ir vi­si jau­tė, kad val­džia no­ri ją už­glais­ty­ti ar­ba aiš­kiai pro­te­guo­ja tik­tai vie­ną aiš­ki­ni­mo ver­si­ją ir nau­do­ja to­kią nea­dek­va­čią prie­var­tą, tai vis tiek pir­mas jaus­mas ar po­jū­tis yra liū­de­sys. Ne­links­ma dėl to, nes at­ro­do, kaip sa­ko­ma liau­diš­kai, kad ant tos šei­mos, ant to žmo­gaus bu­vo taip už­si­sės­ta ir sten­gia­ma­si jį to­liau gniuž­dy­ti. Kad ir kaip mes ver­tin­tu­me tą mū­sų tei­sė­sau­gą, tur­būt vi­siš­ko pa­si­ti­kė­ji­mo, kad ji­nai vei­kia ne­ša­liš­kai ir skaid­riai, vi­suo­me­nė­je nė­ra. To­dėl to­kie nu­ti­ki­mai, kaip Ne­rin­gos Venc­kie­nės su­lai­ky­mas, ma­nau, ne­pa­teiks ga­lu­ti­nių at­sa­ky­mų, o su­kels tik dar dau­giau klau­si­mų ir nu­si­vy­li­mo vi­suo­me­nė­je.

– Kaip ma­no­te, ar ši­to su­lai­ky­mo ne­ga­lė­jo pa­sku­bin­ti val­džios reak­ci­ja į Sei­mo tri­bū­no­je jai skir­tus se­sers Ni­jo­lės Sa­dū­nai­tės prie­kaiš­tus, kad vi­suo­me­nei lig šiol neat­sa­ky­ta, ar mer­gai­tė yra gy­va?

– Ži­no­te, kar­tais to­kie da­ly­kai at­si­tik­ti­nai su­tam­pa, kar­tais ir pa­ska­ti­na kaž­kas vie­no­kią ar ki­to­kią įvy­kių tėk­mę. Mes ne­ga­lė­tu­me už­tik­rin­tai nie­ko sa­ky­ti, ga­li­me tik­tai spė­lio­ti.

– Gal­būt tai ir yra ne­tie­sio­gi­nis at­sa­ky­mas Lais­vės pre­mi­jos lau­rea­tei N.Sa­dū­nai­tei, nes pra­šo­mo at­sa­ky­mo iki Va­sa­rio 16-osios ji taip ir ne­su­lau­kė. Kaip mes, pi­lie­čiai, tu­rė­tu­me ver­tin­ti to­kį val­džios el­ge­sį?

– Ma­žų ma­žiau­siai kaip ne­pa­gar­bą, ne­si­skai­ty­mą. Kiek­vie­nos val­džios, ar ji­nai yra sa­va, ar sve­ti­ma, vie­na iš di­džiau­sių pa­gun­dų yra pra­dė­ti lai­ky­ti sa­ve tar­si pa­grin­di­niu ir sa­vi­tiks­liu vei­kė­ju ir ne­si­skai­ty­ti ar aro­gan­tiš­kai elg­tis at­žvil­giu tos vi­suo­me­nės, ku­ri val­džią iš­rin­ko, ar­ba ku­riai val­džia tu­rė­tų tar­nau­ti... idea­liu at­ve­ju.

Pa­reng­ta pa­gal dien­raš­tį „Va­ka­ro ži­nios“