Kodėl šiauliečių atlyginimai tokie maži?

Ko­dėl šiau­lie­čių at­ly­gi­ni­mai to­kie ma­ži?

Kęs­tu­tis Ma­siu­lis,

Sei­mo na­rys

Pras­tas mies­to pla­na­vi­mas, silp­na stra­te­gi­ja, am­bi­ci­jų trū­ku­mas ir po­li­ti­nės rie­te­nos pra­dė­jo duo­ti sa­vo tam­sių vai­sių. Šiau­liai jau at­si­lie­ka nuo ki­tų, net ma­žes­nių mies­tų.

Pa­gal vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą Sau­lės mies­to gy­ven­to­jai jau nu­si­lei­džia Pa­ne­vė­žiui ir Aly­tui. At­ly­gi­ni­mų au­gi­mas 2017 m. bu­vo ma­žes­nis nei ki­tur Lie­tu­vo­je, to­dėl ly­gi­nant vi­sas sa­vi­val­dy­bes, šiau­lie­čiai yra tik 16 vie­to­je, kai Vil­nius, Klai­pė­da ir Kau­nas uži­ma pir­mas tris.

Mies­tui trūks­ta am­bi­ci­jų

Šiau­liai, kaip ket­vir­ta­sis Lie­tu­vos mies­tas, tu­rė­jo bū­ti Lie­tu­vos vil­tis, ku­ri kels ša­lies ūkį, bus pa­trauk­li vie­ta kur­ti ir pri­trauks nau­jų gy­ven­to­jų. De­ja, taip nė­ra. Pa­gal dau­ge­lį ro­dik­lių mies­tas at­si­lie­ka ir si­tua­ci­ja tik blo­gė­ja.

Mies­to val­džia per ma­žai ski­ria dė­me­sio ur­ba­nis­ti­nei vi­zi­jai, o yra su­si­tel­ku­si į kas­die­nę veik­lą. Šiau­lių stra­te­gi­jo­je 2015–2024 m. kal­ba­ma apie smul­kius da­ly­kus: BMX tra­sas, mo­kyk­lų re­mon­tą, ci­vi­li­nės sau­gos sis­te­mos ge­ri­ni­mą ir t.t.

Šie da­ly­kai ir­gi svar­būs, bet tai yra kas­die­nis ru­ti­ni­nis sa­vi­val­dy­bės rū­pes­tis, o stra­te­gi­ja tu­ri spręs­ti stra­te­gi­nius, t.y., pa­grin­di­nius klau­si­mus – gy­ven­to­jų ma­žė­ji­mą, pra­stą eko­no­mi­nę būk­lę, gy­ven­to­jų iš­si­kė­li­mą į už­mies­tį, ma­žus at­ly­gi­ni­mus, jau­ni­mo emig­ra­ci­ją.

Trys di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai su­ge­bė­jo ras­ti sa­vo spe­cia­li­za­ci­ją. Vil­nius pa­si­rin­ko pa­slau­gų plėt­rą, Kau­nas in­dust­ri­ją ir pra­mo­nę, Klai­pė­da – jū­rą, o ką pa­si­rin­ko Šiau­liai?

Me­ras sa­ko, kad Šiau­liai – tai sau­lės mies­tas. Gra­žu, bet su to­kiu šū­kiu mies­tas per ke­le­tą me­tų pra­ra­do dar ke­lis tūks­tan­čius gy­ven­to­jų. Bū­ti­na nuo kal­bų pe­rei­ti prie konk­re­čių pro­jek­tų, kaip pa­di­din­ti Šiau­lių pa­trauk­lu­mą.

Kaip pa­ste­bi eks­per­tai, Šiau­liams la­bai trūks­ta in­ves­ti­ci­jų ir nau­jų ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų. Dėl to ir vi­du­ti­niai at­ly­gi­ni­mai yra vos 16 vie­to­je tarp ša­lies sa­vi­val­dy­bių, o gy­ven­to­jai, ypač jau­ni­mas, ne­ma­to pra­smės pa­si­rink­ti gy­ve­ni­mą mies­te.

Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ga­lė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į Klai­pė­dos pa­tir­tį. Vi­sai ne­se­niai Klai­pė­dos val­džia priė­mė stra­te­gi­nį spren­di­mą siek­ti, kad mies­tas tap­tų jū­ros eko­no­mi­kos cent­ru. Tam su­si­tel­kė sa­vi­val­dy­bė, jū­rų uos­tas, uni­ver­si­te­tas, lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos val­dy­to­jai, vers­li­nin­kai ir vi­suo­me­ni­nin­kai.

Iš­šū­kis ne­ma­žas, iki 2030 m. pa­siek­ti, kad bū­tų su­kur­ta 25 tūkst. nau­jų dar­bo vie­tų, at­si­ras­tų 2000 nau­jų įmo­nių, pri­trauk­ti 1,5 mlrd. eu­rų in­ves­ti­ci­jų ir išau­gin­ti eks­por­tą 200 pro­c. Ati­tin­ka­mai pa­reng­tas pla­nas kaip pa­siek­ti šiuos tiks­lus. Klai­pė­da ne­si­ruo­šia deg­ra­duo­ti ir tu­ri no­rą verž­tis į prie­kį, to­kio pat no­ro rei­kia ir Šiau­liams!

Kaip nau­do­ja­mos ES in­ves­ti­ci­jos?

Mies­tams to­ly­giai vys­ty­tis ir siek­ti sa­vo stra­te­gi­nių tiks­lų la­bai pa­de­da ES in­ves­ti­ci­jos. Tam spe­cia­liai vei­kia UR­BAN pro­gra­ma. Jos tiks­las yra pri­trauk­ti dau­giau in­ves­ti­ci­jų į ne­pat­rauk­lias mies­tų vie­tas ir pa­ska­tin­ti jas tap­ti au­gi­mo taš­kais. Ši pro­gra­ma vei­kia vi­suo­se di­džiuo­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se ir kiek­vie­na sa­vi­val­dy­bė pa­ti pa­si­ren­ka ku­riuos at­si­lie­kan­čius kvar­ta­lus no­ri vys­ty­ti.

Šiau­liai pa­siel­gė la­bai keis­tai, nes vie­toj to, kad su­si­kon­cent­ruo­tų į svar­biau­sias pro­ble­mas, pa­si­rin­ko už pro­gra­mos lė­šas su­tvar­ky­ti Pri­si­kė­li­mo aikš­tę, Sau­lės laik­ro­džio aikš­tę, ke­lias cent­ri­nes gat­ves ir Talk­šos eže­ro pa­kran­tę.

Tai su­lau­kė la­bai nei­gia­mų at­si­lie­pi­mų Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je, ta­čiau po su­si­ra­ši­nė­ji­mo, mi­nis­te­ri­ja lei­do skelb­ti kon­kur­sus, nes pa­ma­tė, kad ky­la grės­mė ES lė­šų iš­vis ne­pa­nau­do­ti.

Ar su­re­mon­tuo­ta pa­grin­di­nė aikš­tė ir Laik­ro­dis spręs stra­te­gi­nes mies­to pro­ble­mas?

Gal­būt rei­kė­jo pa­klaus­ti gy­ven­to­jų, ko jiems rei­kia? Trūks­ta vers­lo in­ves­ti­ci­jų? Tam ga­li­ma su­kur­ti pa­trauk­lią inf­rast­ruk­tū­rą.

Emig­ruo­ja jau­ni­mas? Gal rei­kia mu­ni­ci­pa­li­nių būs­tų jau­noms šei­moms.

Gy­ven­to­jai iš­si­ke­lia į už­mies­tį? Ga­li­ma pa­ruoš­ti skly­pų, kad žmo­nės sta­ty­tų na­mus mies­te?

Žmo­nės ne­no­ri gy­ven­ti bu­tuo­se? Bū­ti­nos nau­jos au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tos, ap­švie­ti­mas ir pan.?

Mies­to val­džiai rū­pi tik po­li­ti­nės rie­te­nos

Net ir pa­si­rin­kę to­kius keis­tus prio­ri­te­tus, Šiau­liai ne­su­ge­bė­jo per 2017 m. pa­nau­do­ti ES pi­ni­gų.

Gal Sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai yra ne­kom­pe­ten­tin­gi, gal jų trūks­ta, o rea­liau­sias va­rian­tas, kad blo­gai or­ga­ni­zuo­ja­mas dar­bas. Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kai per daug su­si­tel­kę į skan­da­lus ir gin­čus, to­dėl trūks­ta lai­ko at­sa­kin­giems spren­di­mams.

Kuo ES in­ves­ti­ci­jos grei­čiau pa­nau­do­ja­mos, tuo grei­čiau gau­na­mas efek­tas, ta­čiau, ki­ta ver­tus, ma­žai ti­kė­ti­na, kad kas nors pa­si­keis, kai Šiau­liai su­tvar­kys Pri­si­kė­li­mo aikš­tę. Nei emig­ra­ci­ja su­ma­žės, nei at­ly­gi­ni­mai pa­kils.

Ar ga­li­ma bu­vo ki­taip pa­nau­do­ti UR­BAN lė­šas?

Už­sie­ny­je gau­su pa­vyz­džių, kaip pa­nau­do­jus vie­šą­sias in­ves­ti­ci­jas at­gims­ta deg­ra­da­vę ra­jo­nai. Ham­bur­ge – uos­to kvar­ta­las, Ko­pen­ha­go­je – Po­pie­riaus sa­la, Mal­mė­je – va­ka­ri­nis uos­tas. Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bėms sun­kiai se­ka­si efek­ty­viai pa­nau­do­ti in­ves­ti­ci­jas, nors yra ban­dy­mų.

Vil­niu­je prie Vil­ne­lės dar nuo so­viet­me­čio gra­žio­je vie­to­je il­gai bu­vo ap­leis­tas pra­mo­ni­nis kvar­ta­las, ku­ria­me rin­ko­si val­ka­tos ir gir­tuok­liai. Vil­niaus mies­tas UR­BAN pi­ni­gais ap­siė­mė nu­ties­ti nau­ją Aukš­tai­čių gat­vę, su­tvar­ky­ti ša­lia esan­čius Mi­sio­nie­rių so­dus, upės pa­kran­tę, iš­kuop­ti gre­ti­mus tven­ki­nius.

Taip te­ri­to­ri­ja ta­po pa­trauk­li vers­lui, ku­ris ėmė­si sta­ty­ti nau­jus gy­ve­na­muo­sius na­mus, tuo­met ša­lia at­si­ras po­rei­kis smul­kiam vers­lui ka­vi­nėms, kir­pyk­loms, dar­že­liams ir kt.

Taip Vil­niu­je vie­toj ap­leis­tos erd­vės bus pri­trauk­tos pri­va­čios in­ves­ti­ci­jos, ap­si­gy­vens žmo­nės ir at­si­ras nau­jas Pau­pio kvar­ta­las. Be vie­šų­jų in­ves­ti­ci­jų ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas Pau­py­je bū­tų per bran­gus ir neat­si­ras­tų pa­kan­ka­mai pir­kė­jų, to­dėl ta te­ri­to­ri­ja ga­lė­jo sto­vė­ti neiš­vys­ty­ta dar dau­gy­bę me­tų.

Kol trys di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai rū­pi­na­si sa­vo atei­ti­mi, Šiau­liai ty­liai grimz­ta į už­marš­tį. Net Pa­ne­vė­žys ir Aly­tus dau­ge­liu ro­dik­liu jau len­kia kol kas dar 4 pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių re­gio­no cent­rą.

Mies­to val­džiai bū­ti­na ak­ty­viau siek­ti ly­de­rys­tės, nes nie­ko ne­da­rant Šiau­liai ne­be­tu­ri per­spek­ty­vos.