Naujausios
Komitetas padėjo tašką, kas padės šauktuką?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas baigė parlamentinį tyrimą dėl atskirų verslo grupių poveikio politikams. Išvadose – nuo bandymų užvaldyti valstybės institucijas iki grėsmės nacionaliniam saugumui. Kokiame voratinklyje atsidūrė valstybė? Ar yra vilties išlikti neprismaugtiems? Komiteto išvados – burbulai ar bomba?
Žada siekti žalos atlyginimo
Pasibaigus parlamentiniam tyrimui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad bus siekiama, jog žalą valstybei padariusios verslo grupės ją atlygintų.
„Turime dvejus metus ir tikrai sieksime, kad tos verslo grupės, sunku kai kurias jų pavadinti verslu, kurios padarė žalą valstybei, ją atlygintų. Tam yra skirta daug pasiūlymų ir Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Seimo Energetikos komisijai. Tikrai mes sieksime peržiūrėti visus „MG Baltic“ sandorius, kurie buvo daromi 2008–2012 metais, bus peržiūrėti Vilniaus prekybos įkūrimo ir gyvavimo sandoriai“, – patvirtinus NSGK parlamentinio tyrimo išvadas, sakė V. Bakas.
Jo teigimu, padarytos žalos suma gali siekti ne vieną šimtą milijonų.
V. Bakas sakė nenorįs, kad būtų sudarytas įspūdis, jog dėl politikų veiklos yra kaltas verslas ar žiniasklaida.
„Panašu, kad sutarėme, jog korupcijos užsakovai yra politikai. Jeigu politikai yra neatsparūs spaudimui, šantažui, minutei eterio, ta prasme niekas negali jiems padėti, tada tokia sprendimų kultūra pradeda dominuoti“, – sakė NSGK pirmininkas.
Jo nuomone, reikėtų pradėti nuo pačios politinės sistemos stiprinimo, ir čia, matyt, yra raktas į sprendimą.
V. Bakas pripažino, kad ir dabartiniame Seime gali būti pažeidžiamų parlamentarų. „Jeigu kalbėtume apie parlamentarų pažeidžiamumą per partijų politinių kampanijų finansavimo aspektą, taip, dabartiniame Seime yra pažeidžiamų parlamentarų“, – sakė V. Bakas.
NSGK išvadų projekte siūloma Generalinei prokuratūrai įvertinti įmonių grupės „VP Market“ valdomų įmonių su valstybe (valstybės valdomomis įmonėmis) sudarytų sandorių, kurių pagrindu „VP Market“ įmonės išmokėjo akcininkams dividendus iš pelno, gauto už monopolinių paslaugų teikimą elektros energijos skirstymo rinkoje, galimai valstybei padarytus nuostolius ir juos nustačius spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo.
Taip pat siūloma atlikti valstybės valdomos įmonės AB „Lietuvos geležinkeliai“ su koncerno „MG Baltic“ valdoma įmone AB „Mitnija“ 2009–2013 metų laikotarpiu sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimą.
Dėl NSGK patvirtinto išvadų projekto plenariniame posėdyje turės balsuoti Seimas.
Nors išvadose vieningai pabrėžiama „MG Baltic“ koncerno grėsmė šalies stabilumui, tai politinių jėgų nesugebėjo mobilizuoti. Politikai, pristatydami parlamentinio tyrimo išvadas, nemažą laiko dalį skyrė abipusiams kaltinimams ir savo atstovaujamos politinės jėgos panegirikai.
NSGK narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas parlamentinio tyrimo išvadas ir į viešumą iškilusius neskaidrius verslo ir politikų santykius siejo su tuo, kad į valdžią atėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Valstietis“ tikino, kad kalbos, jog NSGK tyrimas yra selektyvus, kai į tyrimą nėra įtrauktas „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“, nėra pagrįstos. Politikas tikino, kad jam STT ir VSD vadovai tvirtinę, kad „Agrokoncernas“ net neprilygsta tiems koncernams, kurie gali daryti įtaką.
D. Gaižauskas reiškė priekaištus ir kaltinimus konservatoriams. Pasak jo, tiek „MG Baltic“, tiek Liberalų partija „užaugo“ konservatoriams vadovaujant.
Į D. Gaižausko replikas atsakydama NSGK narė konservatorė Rasa Juknevičienė užsiminė, kad ateis ir „Agrokoncerno“ eilė analogiškam tyrimui.
Vienintelis dėl NSGK išvadų susilaikęs socialdemokratas Juozas Olekas taip pat negailėjo kritikos „valstiečiams“. Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl jis nepritarė NSGK išvadoms, buvo ta, kad valdantieji „valstiečiai“ jau dabar išnaudoja išvadas savo partijos interesams.
Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad NSGK išvadų kontekste atsiras dar viena kita laikinoji tyrimo komisija Seime. Kartu premjeras pažymėjo, kad NSGK tyrimas visiškai nepalietė konservatorių, kurie, pasak jo, Andriaus Kubiliaus vadovautoje vyriausybėje turėjo žinoti apie vykusius neskaidrius procesus šalyje.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat mano, kad tyrimas galėtų būti tęsiamas ir plečiamas. Jis neabejoja, kad kitą savaitę, antradienį, Seimas pritars NSGK tyrimo išvadoms.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad išvados ir pusę metų užtrukęs parlamentinis tyrimas virs įstatymų pataisomis.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas po parlamentinio tyrimo teigė, kad ir dabartiniame Seime yra „pažeidžiamų parlamentarų“.
KOMENTARAI
„Su morale kažkas negerai“
Šiaulietis Seimo narys Arūnas GUMULIAUSKAS sakė dar iki galo neišstudijavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų, tačiau tikisi, kad jomis tyrimas nesibaigs, nes požymių užvaldyti valstybę ir padaryti jai žalą, „be abejonės, buvo":
– Politikų susiliejimas su verslu – akivaizdus faktas. Jeigu verslas daro įtaką politikų sprendimams, kaip kitaip vadinti? Manau, teisėsaugos institucijos turės darbo. Matau kai kurių komisijos narių ryžtą, kad eis toliau ir apsivalymas turės vykti, bet pasipriešinimas yra labai didelis. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pasakė, kad žalą valstybei padariusios verslo grupės turėtų grąžinti lėšas, pavogtas iš valstybės, o Premjeras – kad dėl tam tikrų epizodų bus kreiptasi į prokuratūrą.
Mes kalbame apie socialinę atskirtį, o ji lemia emigracijos dydį. Žmonės nemato teisingumo, o kaip jį gali matyti, jeigu politikai jungiasi su verslu? Socialinio teisingumo nebuvimas, kai priimami sprendimai pasipelnyti, o ne spręsti problemas. Tai – smūgiai pačiai valstybei.
Mane nustebino, kad tyrėjai, kurie tiek metų tylėjo, nes nepasitikėjo savo vadovybe, tyrimų rezultatų nenešdavo vadovybei, nes jie figūruodavo tyrimų medžiagoje, šį kartą pasitikėjo, perdavė medžiagą. Ji stalčiuose gulėjo 10–15 metų. Tyrėjai pajuto laisvę veikti. Anksčiau trukdė politinis dirigavimas.
Kodėl politikai tokie pažeidžiami? Labai daug legendų sklando apie Seimo narių algas, parlamentines lėšas. Ateina daug žmonių, kurie ne tik prašo, bet reikalauja pinigų ekskursijoms, kelionėms ir panašiai.
Jeigu Seimo nariai gauna tik algą, tik parlamentines lėšas ir labai nuoširdžiai dirba savo apygardose, neįsivaizduoju, kaip galima paremti keliones tūkstančiu eurų per mėnesį. Negaliu įsivaizduoti, kad Seimo narys už algą galėtų per ketverius metus pasistatyti namą, nusipirkti naują mašiną. O čia visokių pagundų daug. Gal taip gimdavo užsakymai?
Kaip istorikas, žvelgdamas iš Sąjūdžio 30-mečio pozicijų, galiu pasakyti, kad Sąjūdžio idealai ir kelti tikslai yra aktualūs šiandien – kova su korupcija, tautinės mažumos, socialinės atskirties mažinimas.
Per 30 metų nesugebėjome to pasiekti. Be abejonės, gyvenimas pasikeitė, nėra ko lyginti, užtenka nuvažiuoti į buvusias sovietines respublikas ir pamatysi, kaip gyvenimas skiriasi. Bet tie aukštieji idealai, kuriais tikėjome, liko neįgyvendinti.
Materialėjimas būdingas visai Vakarų Europai, posovietinei erdvei. Artėja Europos egzistencijos problema – ar mes apskritai išliksime?
Jeigu žmonių išrinkti parlamento, vyriausybės nariai dėl savo asmeninės naudos gali aukoti tautos siekius, tautos kelią, tai yra labai liūdna. Tai reiškia, kad su morale kažkas negerai.
Ekonominiai pasiekimai negali nežavėti, bet mūsų moraliniai, vertybiniai dalykai išgyvena krizę.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Seimo narys, „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas sako, kad valstybėje apsivalymas vyks, nors „pasipriešinimas yra labai didelis“.
***
Politine prasme naudos gavo „valstiečiai“
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras BIELINIS sako, kad Valstybės saugumo departamento tyrimas ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados jau davė naudos visuomenei, nes „mes apie tai kalbame, darome išvadas“, o politine prasme daugiausia naudos turi „valstiečiai“.
– Per šį konfliktą politinės jėgos siekė laimėti pozicijas viena kitos atžvilgiu, susilpnindamos oponentus, įtraukdamos juos į konfliktą. Turiu galvoje politinių partijų lyderių kalbėjimus apie įsivėlusius į konfliktą, negatyvaus vaidmens transliavimą visuomenei apie konkuruojančias partijas – „valstiečiai“ prieš konservatorius, konservatoriai prieš „valstiečius“, abi pusės prieš liberalus ir taip toliau.
Kitas aspektas susijęs su pačių aukščiausių politikų vertinimu. Iš pradžių matėme vieną Prezidentės poziciją ir vieną – Premjero, praktiškai nematėme Seimo pirmininko. Galėjome atkreipti dėmesį, kaip kinta Prezidentės pozicija – iš atakuojančios pavirto į besiginančią, šiandien – į neutralią ar net pasislėpusią nuo aiškinimų, o Saulius Skvernelis įgyja savotišką pagreitį. Jo kalbėjimas yra pakankamai karingas.
Seimo pirmininkas laikosi, mano galva, teisingos pozicijos. Kaip Seimo vadovas siekia kuo mažiau kalbėti apie šią problemą, kad nedarytų įtakos komisijai.
Politine prasme komisijos išvados ir pats tyrimas, nesvarbu, ar gausis rimtas ar nerimtas rezultatas, davė naudą „valstiečiams“. Jie parodė visuomenei, kad „valstiečiai“ iškėlė problemą ir ją stumia į priekį, kai tuo tarpu kitos partijos, galbūt norėdamos aiškesnio žinojimo apie vieną ar kitą aspektą, savotiškai stabdė ir viešumoje tai atrodė tarsi trukdytų.
Ar galima įžvelgti valstybės užvaldymo požymių? O ką reiškia valstybės užvaldymas? Įtaką valdžios atstovams bando daryti visi. Verslininkų tikslas nėra valstybė, jų tikslas – pelnas. Jie siekia įtakos ir legaliais, ir nelegaliais būdais. Siekia vardan savo pelno, o ne vardan politinės naudos, nes ji verslui neaktuali.
Labai dažnai ne tie verslininkai siekia užvaldyti politinį lauką, kiek politinis laukas siekia užvaldyti verslą ir pajungti savo interesams.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Politologas Lauras Bielinis sako, kad korupciniai ryšiai nėra būdingi tik mažoms valstybėms. „Visur viešajame lauke kalbama apie grėsmes, apie pavojus, apie korupciją ir užvaldymo galimybes. Kuo demokratiškesnė valstybė, tuo garsiau apie tai kalbama, nes žiniasklaida ir viešumoje esantys asmenys tą gali daryti laisvai.“
Kalbino Loreta KLICNER
