Konfliktams spręsti mokyklos stokoja specialistų

Konf­lik­tams spręs­ti mo­kyk­los sto­ko­ja spe­cia­lis­tų

Pe­da­go­go ir mo­ki­nio konf­lik­tas Ak­me­nės ra­jo­no Pa­pi­lės Si­mo­no Dau­kan­to gim­na­zi­jo­je iš­kė­lė mo­kyk­lo­se aky­lai sau­go­mas pro­ble­mas: psi­cho­lo­gi­nį spau­di­mą, smur­tą, pa­ty­čias pa­ti­ria ir mo­ky­to­jai, o jiems kar­tais trūks­ta ge­bė­ji­mų tin­ka­mai su­val­dy­ti įsi­smar­ka­vu­sius mo­ki­nius. Kur konf­lik­tų prie­žas­tys ir kaip de­rė­tų elg­tis?

Si­mo­na KVE­DE­RY­TĖ

si­mo­na.k@skrastas.lt

„Pir­miau­sia rei­kia įkvėp­ti de­šimt kar­tų“

Dėl ne­žy­maus Pa­pi­lės Si­mo­no Dau­kan­to gim­na­zi­jos mo­ki­nio svei­ka­tos su­trik­dy­mo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pra­dė­jo po­li­ci­ja.

„Mo­ky­to­jas ne­tu­rė­jo trenk­ti vai­kui. Psi­cho­lo­gai sa­ko, pir­miau­sia rei­kia įkvėp­ti de­šimt kar­tų. Ta­da – stab­dy­ti pa­mo­ką ir pra­neš­ti apie tai man. Bet šiuo at­ve­ju pe­da­go­gas bu­vo iš­ves­tas iš kant­ry­bės. Kaip ki­taip? Jei vai­kas ar­ti­na­si prie mo­ky­to­jo su keiks­ma­žo­džiais? Rei­kia kaž­ką da­ry­ti. Ar lauk­ti, kol iš­durs akį tu­ši­nu­ku? Tik, ži­no­ma, šiuo at­ve­ju pe­da­go­gas per­žen­gė ri­bas“, – „Šiau­lių kraš­tui“ po įvy­kio ko­men­ta­vo Si­mo­no Dau­kan­to gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Ra­mū­nas Per­mi­nas.

Jis tei­gia, kad šeš­to­kas tu­rė­jo pro­ble­mų dėl el­ge­sio. Jam skir­ta ne vie­na raš­tiš­ka pa­sta­ba, mo­kyk­lo­je lan­kė­si ir jo mo­ti­na.

„Tu­ri­me mo­kyk­los vi­daus tai­syk­les, kaip rei­kia pe­da­go­gui elg­tis su konf­lik­tuo­jan­čiu mo­ki­niu. Yra ke­tu­rias­de­šimt punk­tų. Pe­da­go­gai tu­ri lai­ky­tis jų“, – sa­kė R. Per­mi­nas. Gim­na­zi­jos ta­ry­ba svars­tys mo­ky­to­jo ir mo­ki­nio el­ge­sį. Ne­pil­na­me­čiui pa­ša­li­ni­mas ne­gre­sia – ga­lė­tų bū­ti skir­tas ne­bent pa­pei­ki­mas. Ran­ką pa­kė­lęs pe­da­go­gas ga­li bū­ti at­leis­tas iš dar­bo.

De­vin­to­kas mo­ky­to­jai už­rė­mė du­ris

Šiau­lių švie­ti­mo pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo pir­mi­nin­kė Ra­sa Jas­mon­tie­nė sa­ko, kad hi­pe­rak­ty­vių, spe­cia­lių­jų po­rei­kių, pro­ble­mi­nių vai­kų ne­trūks­ta kiek­vie­no­je ug­dy­mo įstai­go­je.

Pa­ti dir­ba eti­kos mo­ky­to­ja ir pa­ty­rė mo­ki­nių įžū­lu­mą: kla­sė­je vie­nas mo­ki­nys kė­lė są­my­šį, ne­var­žo­mai vaikš­čio­jo po kla­sę, gar­siai kal­bė­jo, ga­liau­siai at­si­da­rė lan­gą ir iš­si­trau­kė ci­ga­re­tę.

„Jam ne kar­tą lie­piau nu­rim­ti, ne­truk­dy­ti pa­mo­kos ir sės­tis į vie­tą. Ga­liau­siai pa­gra­si­nau, kad ei­siu pas di­rek­to­rių. Mo­ki­nys už­rė­mė du­ris ir neiš­lei­do ma­nęs. Tik pa­mo­kos pa­bai­go­je, kai jis iš­bė­go pro du­ris, su­ge­bė­jau išei­ti. Krei­piau­si į ad­mi­nist­ra­ci­ją“, – pa­sa­ko­jo R. Jas­mon­tie­nė.

Ta­da ji pra­ne­šė Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų ins­pek­to­riui. Su­ra­šė pa­reiš­ki­mą. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ir ki­ti spe­cia­lis­tai mo­kyk­lo­je su­rin­ko pa­ro­dy­mus.

„Vis­kas ga­lė­jo bū­ti per­duo­ta pro­ku­ro­rams, teis­mui. Iš­ki­lus to­kiai grės­mei su­ki­lo mo­ki­nio tė­vai. Jie kar­tu su juo at­si­pra­ši­nė­jo. Aiš­ku, at­lei­dau. Juk paaug­liui bū­tų li­kęs teis­tu­mas“, – pa­sa­ko­jo mo­ky­to­ja.

Mo­ky­to­jai ge­riau nu­ty­li

Ko­ne 40 me­tų pa­tir­tį tu­rin­ti R. Jas­mon­tie­nė sa­ko, kad pe­da­go­gai daž­nai lie­ka neap­gin­ti. Jų skun­dai dėl pra­sto mo­ki­nių el­ge­sio ug­dy­mo įstai­gų ad­mi­nist­ra­ci­jų va­do­vams ne itin pa­tin­ka. Pe­da­go­gams ten­ka at­rem­ti kri­ti­kos strė­les: esą jis ne­su­ge­ba „su­si­tvar­ky­ti“ su pro­ble­miš­kais mo­ki­niais.

„Mo­kyk­los to­kius in­ci­den­tus sie­kia nu­slėp­ti, nu­glos­ty­ti. Juk to­kios pro­ble­mos – mi­nu­so ženk­las. At­ro­dys, kad jo­je, vel­niai ži­no, kas da­ro­si. Bi­jo­ma­si im­tis prie­mo­nių, nes at­ro­dys, kad įstai­go­je mo­ko­si ne­su­val­do­mi vai­kai. O gal pe­da­go­gai ne­ga­būs? Juk da­bar vi­sai mo­kyk­lai svar­biau­sia mo­ki­nio krep­še­lis, ku­ris ei­na pa­skui vai­ką. Vi­si suin­te­re­suo­ti pri­trauk­ti mo­ki­nių“, – sa­ko Šiau­lių švie­ti­mo pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo pir­mi­nin­kė.

Jai ne vie­nas Šiau­lių pe­da­go­gas guo­dė­si ga­vęs nuo­bau­dą. Pa­vyz­džiui, už tai, kad neišt­vė­rė – šur­mu­lį ke­lian­tį vai­ką iš­va­rė iš kla­sės ir apie tai ne­pra­ne­šė.

„Mo­ky­to­jas vai­ko iš kla­sės ne­ga­li iš­va­ry­ti, nes ta­da jis liks be prie­žiū­ros – rei­kia pra­neš­ti kam nors. Ne­ga­li­ma be tė­vų su­ti­ki­mo vai­ko pa­lik­ti ant­riems me­tams ar ves­ti nei­gia­mus pa­žy­mius. Vai­ko, ne­tu­rin­čio 16 me­tų, iš mo­kyk­los pa­ša­lin­ti įsta­ty­mas ne­lei­džia“, – dės­tė R. Jas­mon­tie­nė.

Ji pri­dū­rė, kad Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja yra iš­lei­du­si re­ko­men­da­ci­jas, kaip mo­ky­to­jas tu­rė­tų elg­tis ki­lus konf­lik­tui su mo­ki­niu. Jo­mis rem­tis ga­li mo­kyk­los, kur­da­mos sa­vo vi­daus dar­bo tai­syk­les.

Pa­vyz­džiui, mo­ky­to­jai, su­si­dū­rę su pa­mo­ką truk­dan­čiu vai­ku, skam­bi­na so­cia­li­niam pe­da­go­gui ar ug­dy­mo įstai­gos va­do­vui. Jie vai­ką iš­si­ve­da, su juo bend­rau­ja, aiš­ki­na­si pro­ble­mas. Jei rei­kia, iš­kvie­čia tė­vus.

Trūks­ta spe­cia­lis­tų

R. Jas­mon­tie­nė sa­ko, kad dau­gu­mo­je ša­lių vie­nas mo­ky­to­jas jau se­niai ne­be­dir­ba su vi­sais kla­sės mo­ki­niais. Lie­tu­vo­je pe­da­go­gas tu­ri mo­ky­ti ir 30 mo­ki­nių kla­sę.

Jos nuo­mo­ne, su pro­ble­miš­kais vai­kais tu­rė­tų dirb­ti ne mo­ky­to­jai, o tik spe­cia­lie­ji pe­da­go­gai. To­kia pra­kti­ka tai­ko­ma už­sie­ny­je.

„Yra spe­cia­lis­tai, ku­rie pa­žįs­ta kiek­vie­no­je kla­sė­je ar gru­pė­je esan­čius pro­ble­miš­kus vai­kus. Su jais la­bai daug dir­ba vi­si – spe­cia­lu­sis pe­da­go­gas, psi­cho­lo­gas. Jei vai­kas ne­tvar­do emo­ci­jų, pyk­čio, jį pe­da­go­gas iš­si­ve­da iš kla­sės. Jį mo­ko at­ski­rai. To­kiems vai­kams net at­ski­ri pa­mo­kų tvar­ka­raš­čiai su­da­ro­mi“, – pa­sa­ko­ja R. Jas­mon­tie­nė.

Ji sa­ko, kad ir Lie­tu­vo­je to­kia sis­te­ma ga­lė­tų eg­zis­tuo­ti. Mo­kyk­lo­se tu­rė­tų at­si­ras­ti pa­kan­ka­mai pa­reng­tų spe­cia­lis­tų.

„Jei tau­py­si­me švie­ti­mui, tu­rė­si­me leis­ti pi­ni­gus ka­lė­ji­mams ir spe­cia­lioms ug­dy­mo įstai­goms. Juk vai­kai ne­kal­ti, kad jie yra to­kios pri­gim­ties. Jų pro­ble­mos ky­la, nes daž­nas vai­kas šei­mo­je yra ap­leis­tas“, – ma­no pe­da­go­gė.

Dau­gė­ja vai­kų su el­ge­sio pro­ble­mo­mis

Šiau­lių mies­to pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos so­cia­li­nė pe­da­go­gė Li­gi­ta Mic­kie­nė sa­ko, kad įstai­ga kas­met su­lau­kia vis dau­giau mo­ki­nių, tu­rin­čių emo­ci­jų ir el­ge­sio pro­ble­mų.

„El­ge­sio su­tri­ki­mai – pa­čios di­džiau­sios vai­kų pro­ble­mos. Jų tu­ri vis jau­nes­ni vai­kai. Ke­le­rius me­tus pas mus atei­na net iki­mo­kyk­li­nu­kai. Daž­nai mo­kyk­lų va­do­vai ir pe­da­go­gai ne­ži­no, ką su to­kiais vai­kais da­ry­ti“, – pri­pa­ži­no L. Mic­kie­nė.

Ji sa­ko, kad mo­ky­to­jai konf­lik­tuo­jan­tį vai­ką ga­li auk­lė­ti tik pe­da­go­gi­nio po­vei­kio prie­mo­nė­mis – po­kal­biais, dis­ku­si­jo­mis.

Be­ne dau­giau­siai pro­ble­mų pa­de­da iš­spręs­ti mo­ky­to­jo, tė­vo ir vai­ko „tria­da“. Svar­bu, kad pe­da­go­gas ir tė­vai ne­siek­tų lai­mė­ti vie­ni prieš ki­tą. Ta­čiau šiais lai­kais įtrauk­ti tė­vus la­bai su­dė­tin­ga.

„Tė­vai kar­tais ne­pri­pa­žįs­ta, nei­gia pro­ble­mą, sa­ky­da­mi: „Jis na­mie la­bai ge­ras, jei mo­kyk­lo­je yra ki­taip – tai jau jū­sų pro­ble­ma“. Tė­vai daž­nai ne­tu­ri lai­ko spręs­ti pro­ble­mų. O gal ne­no­ri? Gal ži­nių trūks­ta? Neaiš­ku, kas kal­tas. Vai­ko pro­ble­mas pa­ma­to, kai jos bū­na la­bai aki­vaiz­džios“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si so­cia­li­nė pe­da­go­gė.

Ar išei­tis – tei­si­nės prie­mo­nės?

L. Mic­kie­nės nuo­mo­ne, pro­ble­mų ky­la, nes el­ge­sio su­tri­ki­mų tu­rin­čio mo­ki­nio nė­ra kur dė­ti. Jiems ga­lė­tų pa­dė­ti spe­cia­li­zuo­tos įstai­gos.

„Di­rek­to­rius į po­li­ci­ją ga­li kreip­tis tik ta­da, jei vai­ko el­ge­sys ke­lia dis­kom­for­tą, ne­sau­gu­mą kla­sės drau­gams, o ne mo­ky­to­jui“, – sa­ko L. Mic­kie­nė.

Ji ma­no, kad mo­ky­to­jui pa­čiam im­tis tei­si­nių prie­mo­nių ir gin­tis nė­ra leng­va – pro­ce­dū­ra ne­ma­lo­ni, kai­nuo­ja lai­ko.

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vė spau­dai Gai­lu­tė Smag­riū­nie­nė in­for­ma­vo, kad mo­ky­to­jai dėl mo­ki­nio el­ge­sio į po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus ga­li kreip­tis bend­ra tvar­ka. Pa­ra­šy­ti pa­reiš­ki­mą dėl pa­tir­to smur­to, pa­ty­čių, gar­bės ir oru­mo įžei­di­mo, gra­si­ni­mo su­si­do­ro­ti. Įvy­kio ap­lin­ky­bės ti­ria­mos įsta­ty­mų nu­ma­ty­ta tvar­ka. Ski­ria­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė ar­ba bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė.

Bū­ti rūs­čiam, bet ne­gai­lė­ti ge­ro žo­džio

Net­ru­kus aš­tuo­nias­de­šim­ties me­tų su­lauk­sian­tis Egi­di­jus Lap­kus – il­ga­me­tis tri­jų Šiau­lių mo­kyk­lų di­rek­to­rius, lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jas. Pe­da­go­gu dir­bo ir bū­da­mas pen­si­jo­je – kar­je­rą bai­gė prieš pen­ke­tą me­tų.

„Da­bar mo­kyk­lo­se – pa­lai­da ba­la. Vy­rau­ja to­kia po­li­ti­ka – tik ne­pa­lies­ki­me mo­ki­nio, nes jis vi­sa­da tei­sus. Pa­ma­tuo­to griež­tu­mo rei­kia. Da­bar vai­kai el­gia­si, kaip iš­ma­no. Jie tu­ri dau­giau tei­sių nei mo­ky­to­jai. Iš­kei­kia pe­da­go­gus, o daž­nas neišd­rįs­ta apie tai kal­bė­ti. Bi­jo“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si E. Lap­kus.

Jis sa­ko, kad da­bar mo­ky­to­jams trūks­ta griež­tu­mo, reik­lu­mo. Spė­ja, kad dėl mo­kyk­lo­se do­mi­nuo­jan­čių mo­te­rų. Vy­ro žo­dis įpras­tai mo­ki­niams įti­ki­na­mes­nis.

E. Lap­kus se­kė sa­vo nuo­sta­ta: bū­ti rūs­čiam, bet ne­gai­lė­ti ge­ro žo­džio mo­ki­niui. Spė­ja, kad dėl to­kio po­žiū­rio mo­ki­niai prieš jį ne­drįs­da­vo prieš­gy­niau­ti.

Pri­si­me­na, kai bū­da­mas pen­si­nin­ku dir­bo Sta­sio Šal­kaus­kio gim­na­zi­jo­je – ga­vo aš­tun­to­kų kla­sę, su ku­ria ne­pa­jė­gė su­si­kal­bė­ti joks pe­da­go­gas. Mo­ki­nius su­skirs­tė: vie­no­je ei­lė­je pa­so­di­no ga­bius, ant­ro­je – vi­du­ti­nio­kus, tre­čio­je – tin­gi­nius. Tuš­ti li­ko tik pir­mie­ji suo­lai. Į juos pa­ra­gi­no sės­tis ne­si­mo­kan­čius, bet pa­gei­dau­jan­čius pa­si­temp­ti.

Jį iš­kart ap­lan­kė pa­sku­ti­nia­me suo­le sė­din­čio vai­ko ma­ma. Ėmė­si aiš­kin­ti pe­da­go­gui mo­ki­nių auk­lė­ji­mo pa­slap­čių.

„Lie­piau ma­mai auk­lė­ti ne ma­ne, o sa­vo vai­ką. Ji nu­lė­kė ir pas di­rek­to­rę. Ta­čiau ki­tą pa­mo­ką tas vai­kas atė­jo į pir­mą suo­lą ir me­tus bai­gė aš­tuo­ne­tu“, – pri­si­me­na E. Lap­kus.

Jis ma­no, kad anks­čiau tė­vai bu­vo ge­ra­no­riš­kes­ni. Nors mo­kyk­lo­se bu­vo ug­do­ma po pu­sant­ro trūks­tan­čio mo­ki­nių – pro­ble­mų kė­lė ne tiek daug vai­kų, kiek da­bar. E. Lap­kus, bū­da­mas di­rek­to­riu­mi, pa­ša­li­no iš mo­kyk­los ne vie­ną įžū­lų mo­ki­nį.

„Da­bar mo­ki­niui net griež­tes­nio žo­džio ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti. Bet jei mo­ki­nys vi­sai ne­si­skai­to su mo­ky­to­ju, truk­do ki­tiems? Pa­sik­vie­ti tė­vą – o jis su anuo pa­sau­liu kal­ba­si. Ką da­ry­ti? Pa­kel­ti ran­kas ir sa­ky­ti: išei­nu iš mo­kyk­los? Taip dau­gu­ma ir da­ro“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si E. Lap­kus.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

PROB­LE­MA: Šiau­lių mies­to pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos so­cia­li­nės pe­da­go­gės Li­gi­tos Mic­kie­nės tei­gi­mu, ag­re­sy­vių, ne­pak­lūs­tan­čių, el­ge­sio pro­ble­mų tu­rin­čių vai­kų dau­gė­ja, ir daž­nai mo­kyk­lų pe­da­go­gai ne­ži­no, kaip su jais elg­tis.

BAI­MĖ: Šiau­lių švie­ti­mo pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo pir­mi­nin­kė Ra­sa Jas­mon­tie­nė sa­ko, kad daž­nas Šiau­lių pe­da­go­gas bi­jo skųs­tis dėl pa­ti­ria­mų pa­ty­čių, nes bū­na ap­kal­tin­tas ne­mo­kė­ji­mu „su­si­tvar­ky­ti“ su mo­ki­niu.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

PO­KY­ČIAI: Il­ga­me­tis pe­da­go­gas Egi­di­jus Lap­kus sako, kad si­tua­ci­ja mo­kyk­lo­se per ke­lias­de­šimt me­tų smar­kiai pa­ki­to.