Kraujo reikia net ir popiežiams

Kraujo reikia net ir popiežiams

Vakar Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete buvo organizuota kraujo ir organų donorystę propaguojanti akcija. Duoti kraujo panoro 22 studentai, tačiau trečdalis negalėjo to padaryti.

Alvydas JANUŠEVIČIUS

alvydas@skrastas.lt

13 jaunųjų donorų

Šiaulių universitetas tradiciškai su VšĮ „Šiaulių donoras“ ir UAB „Kraujo donorystės centras“ pakviečia neatlygintinai duoti kraujo ir šitaip kažkam išgelbėti gyvybę.

Mobili kraujo paėmimo laboratorija buvo įrengta Humanitarinio fakulteto vienoje auditorijų. Kraujo paimta iš 13 studentų. Dar devyni kraujo donorais negalėjo tapti. Vieniems kraujyje buvo per mažas hemoglobino kiekis – pavasaris. Atsisakoma kraujo paimti ir iš tų, kurie mėgsta auskarus ir tatuiruotes, yra sirgę kai kuriomis ligomis. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kokio kraujo šiuo metu ligoninėms reikia.

Donorystė – kilnu

Pirmakursis devyniolikmetis Benas Žilinskas kraujo davė pirmą kartą. Vaikinas pats nusprendė niekieno neraginamas. Kūno kultūros edukologijos studentas sako visiškai nebijantis ir procedūrų: „Galite imti nors ir litrą – daug turiu“.

Per kraujo ėmimo procedūrą donorai paprastai dovanoja 450 mililitrų kraujo. Medikai tvirtina, kad tokia „dozė“ organizmui nepakenkia, o kraujas greitai atsistato. Kitą kartą duoti kraujo rekomenduotina po trijų mėnesių.

Beno nuomone, būti donoru – kilnus darbas.

Nauda

VšĮ „Šiaulių donoras“ vadovė Danutė Jakštonienė priminė, kad būti neatlygintinu donoru – ir naudinga. Paėmus kraujo, keletas jo mililitrų panaudojama tyrimams, už kuriuos reikėtų mokėti daugiau nei šimtą litų. Donoras gali sužinoti, ar neserga įvairiomis ligomis: ŽIV, sifiliu, visų rūšių hepatitais. Taip pat nuodugniai ištiriama kraujo sudėtis.

Tie donorai, kurie per gyvenimą davė kraujo per 40 kartų, pretenduoja gauti valstybinę pensiją. Šiauliuose tokių jau trys.

Netikėtos istorijos

D. Jakštonienė pasakoja, kad kraujo donorystė – nepastebimas, bet nuolatinis žinomų žmonių palydovas. Pavyzdžiui, atvykstant į Lietuvą kitų šalių vadovams, vietiniai medikai jau būna paruošę kraujo, tinkamo garbiam svečiui.

Kai Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II, buvo kruopščiai ieškoma penkių donorų, kurių kraujas geriausiai tiktų. Popiežius kelionėse taip pat vežiodavosi ir savo kraujo – buvo pats sau donoras.

D. Jakštonienė prisimena, jog tada vienas donoras iš Radviliškio, kurio kraujas geriausiai tiko popiežiui, kategoriškai atsisakė jo duoti. Netrukus paaiškėjo, kad asmuo priklauso satanistų kompanijai, kuri tuo metu siaubdavo kapines.

GARBĖ: Pirmą kartą kraujo davęs studentas Benas Žilinskas mano, kad donorystė – kilni veikla.

NAUDA: Donoras, neatlygintinai davęs 450 mililitrų kraujo, gali daug sužinoti apie savo sveikatą.

Autoriaus nuotr.