Kur keliausite per atostogas?

APK­LAU­SA

Kur ke­liau­si­te per ato­sto­gas?

As­ta, par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­kė:

– Va­sa­ros ato­sto­gų ne­tu­riu, nes tuo me­tu kaip tik di­dy­sis dar­by­me­tis. Esu par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­kė, dir­bu su ka­vi­nė­mis, res­to­ra­nais. Atos­to­gau­ju daž­niau­siai spa­lį ar­ba prieš se­zo­ną, pa­va­sa­rį. Il­siuo­si Lie­tu­vo­je, ne už­sie­ny­je – jam rei­kia pi­ni­gė­lių, kol kas ne­la­bai ga­liu sau leis­ti. Lie­tu­va yra ypač gra­ži. Die­vi­nu vi­są Ne­rin­gą, ji to­bu­la. Ten yra tiek už­slėp­tų vie­tų, rei­kia vis­ką iš­nar­šy­ti, pa­ma­ty­ti gra­žius kam­pe­lius, ko­pas. Ne­rin­ga at­per­ka vi­sus gy­ve­ni­mo rū­pes­čius.

Vi­ta, fi­nan­sų kon­sul­tan­tė:

– Ka­dan­gi vyk­dau in­di­vi­dua­lią veik­lą, ne­tu­riu ato­sto­gų, vi­są lai­ką dir­bu. Jei ne­dir­bu, nie­ko neuž­dir­bu. Pail­siu trum­pam nu­va­žia­vu­si prie Šiau­lių jū­ros. Nu­va­žiuo­ju ir prie Bal­ti­jos jū­ros, bet vie­nai die­nai, nes būs­to nuo­mos kai­nos la­bai di­de­lės. Ren­kuo­si Lie­tu­vą, nes čia pi­giau. Sva­jo­nių ato­sto­gos – pa­ke­liau­ti po pa­sau­lį, pa­ma­ty­ti vi­sas ša­lis. Jei ir to­liau dirb­siu tai, ką dir­bu, sva­jo­nės neį­gy­ven­din­siu.

Di­mit­rij, to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jas:

– Į Šiau­lius su ko­le­go­mis at­vy­kau dirb­ti „Gir­te­ko­je“. Per ato­sto­gas il­siuo­si gim­to­jo­je Bal­ta­ru­si­jo­je, prie van­dens tel­ki­nio, gu­liu plia­že. Mes ne­tu­ri­me jū­ros, tik upes. Tik­rai ne ko­kio­je Mal­jor­ko­je, įmo­nė tiek ne­mo­ka, kad ten il­sė­čiau­si. Bal­ta­ru­si­jo­je šil­čiau – pas jus šal­ta. Kai va­kar iš­vy­kau, pas mus bu­vo 27 laips­niai ši­lu­mos. Da­bar dar­bo rei­ka­lais va­ži­nė­si­me po vi­są Eu­ro­pą, tai taip pat įdo­mios ke­lio­nės. Šiau­liuo­se esa­me pir­mą kar­tą, dar ne daug pa­ma­tė­me, bet kol kas pa­tin­ka.

Dei­vi­das, vai­ruo­to­jas:

– Atos­to­goms su šei­ma va­žiuo­si­me į Šven­tą­ją. Pa­si­rin­ko­me ją, nes ten pi­giau nei Pa­lan­go­je. Nors Lat­vi­jos pa­jū­ry­je dar pi­giau, bet tu­ri­me ma­žą vai­ką, jis ne­tu­ri pa­so, ne­ga­li­me iš­lėk­ti. Ke­lio­nėms į šil­tus kraš­tus neuž­dir­ba­me, ne­ga­li­me sau leis­ti. Atos­to­goms ne­bū­ti­na jū­ra – ge­riau­sios ato­sto­gos bū­na pas mo­čiu­tę kai­me. Per ato­sto­gas vi­sa tri­jų as­me­nų šei­ma ir uoš­viai iš­lei­džia­me iki 300 eu­rų.

Rū­ta STAN­KU­VIE­NĖ, Šiau­lių tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė:

– Pir­miau­sia lau­kiu, ka­da duk­ros grįš iš stu­di­jų, ta­da ato­sto­gau­siu. No­ri­me pa­ke­liau­ti po sa­vo re­gio­ną, mies­tą, nes ja­me yra gra­žių nau­jie­nų, kur ma­no šei­ma ne­bu­vu­si. Pa­vyz­džiui, ne­sa­me bu­vę Rė­ky­vos jachtk­lu­be, ži­nau, kad ten ga­li­ma pa­plauk­io­ti, ką tik at­si­da­rė nau­jas res­to­ra­nas. Su šei­ma ne­sa­me ėję Talk­šos eko­lo­gi­niu ta­ku, dar neat­ras­ti Ak­me­nės kraš­to „Mar­so kan­jo­nai“, ne­bu­vo­me Šiau­lės kal­no ap­žval­gos bokš­te. Kiek­vie­na­me re­gio­ne yra ką pa­ma­ty­ti. Ra­cio­na­liai pla­nuo­jant ato­sto­gų ke­lio­nių biu­dže­tą re­ko­men­duo­ja­ma, kad iš­lai­dos ne­vir­šy­tų vie­no mė­ne­sio už­dar­bio.

Kal­bi­no Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS