Kvie­čia pa­dė­ti be­glo­biams gy­vū­nams

Kvie­čia pa­dė­ti be­glo­biams gy­vū­nams

Kviečia padėti beglobiams gyvūnams

25-erių šiaulietė Sigita Tamošaitytė dirba veterinarijos gydytoja Airijoje. Į Lietuvą porai savaičių grįžusi semtis darbinės patirties mergina kviečia aukoti medikamentams, kurie reikalingi beglobiams katėms ir šunims sterilizuoti. Pati žada prisidėti ir su kolegomis šias procedūras atlikti nemokamai.

Marina VISOCKIENĖ

marina@skrastas.lt

Inicijuoja labdaros projektą

Sigita dirba vienoje Dublino priemiestyje esančioje veterinarijos klinikoje. Čia kiekvieną savaitę sterilizuoti/kastruoti atvedama apie 10 keturkojų, daugiausia – šunų iš gyvūnų globos namų.

Jų operacijoms klinika taiko didžiules nuolaidas, paslauga apmokama iš gyvūnų globos namams žmonių paaukotų lėšų.

„Pagalvojau, kad toks geras darbas gali vykti ir Lietuvoje. Šiaulių gyvūnų globos namuose gyvena gausybė kačių ir šunų, kurie nėra sterilizuoti/kastruoti, nes šiems reikalams savivaldybė lėšų neskiria. O juk išoperuotiems keturkojams ir naujus namus būtų lengviau rasti“, – neabejoja mergina.

Ji inicijuoja labdaros projektą ir kreipiasi į įmones, fizinius asmenis paramos. Gyvūnų sterilizaciją nemokamai žada atlikti vieno iš Šiaulių veterinarijos kabinetų specialistai ir ji pati. Specialiai atskristų padirbėti iš Airijos. Lėšų reikia tik medikamentams.

Garbė šeimininkui

Beglobių keturkojų padėtis Airijoje skiriasi nuo Sigitos matytos Lietuvoje.

„Airiai mielai aukoja pinigus kačių ir šunų sterilizacijai. Išvydę gatvėje beglobį gyvūną, skubiai praneša artimiausių gyvūnų globos namų darbuotojams. Apleistų kačių, šunų Airijos gatvėse, kiemuose tiesiog nėra“, – pasakoja jauna specialistė.

Skiriasi ir airių požiūris į beglobius gyvūnus. Pasiimti gyvūną iš globos namų jiems – garbė, pasididžiavimo reikalas, galimybė padaryti gera.

„Tuo tarpu Lietuvoje žmonės mieliau didžiuojasi veisliniais gyvūnais“, – lygina Sigita.

Airijoje populiarios kurtų lenktynės. Sportinę karjerą baigę šunys, jei nebūna užmigdomi, dažniausiai atsiduria gyvūnų globos namuose. Todėl šios veislės šunų minėtuose įstaigose Airijoje – bene daugiausia.

„Tačiau taip pat daug atsiranda norinčių juos priglausti. Teko girdėti net apie eiles, į kurias iš anksto užsirašo norintys tokius šunis auginti žmonės“, – sako pašnekovė.

Didžiajai daliai šeimininkus turinčių gyvūnų Airijoje implantuotos mikroschemos. Todėl jiems paklydus, šeimininkas greitai randamas.

„Apmaudu, kad Lietuvoje tokios mikroschemos – vis dar retenybė. Kažin, kokia būtų jų nauda, jei dauguma gyvūnų globos namų net neturi tokių mikroschemų nuskaitymo aparatų“, – apgailestauja šiaulietė.

Laiko „žaisti“ nėra

Į Airiją Sigita pirmą kartą išvažiavo pagal mainų programą dar būdama Lietuvos veterinarijos akademijos (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos) studente.

„Pasibaigus studijoms man siūlė darbą pagal specialybę Lietuvoje. Tačiau išgyventi Vilniuje už 1000 litų... Norėjau tobulėti“, – apsisprendimą išvykti aiškina pašnekovė. Viliojo ir 3000 eurų, kuriuos vidutiniškai uždirba pradedantis veterinarijos gydytojas Airijoje.

Po pusantro darbo paieškų Airijoje mėnesio rizika pasiteisino.

„Žinoma, reikėjo perprasti tenykštę darbo sistemą, kuri kiekvienoje klinikoje – vis kitokia. Skiriasi darbo metodai, naudojami įrankiai. „Šiauliuose su kastracija „žaidžiama“ 40 minučių. Airijoje įgudęs specialistas tą pačią procedūrą taip pat kokybiškai atlieka per 10–15 minučių. Mūsų klinikoje Airijoje tokių operacijų per dieną padaroma 10–15, todėl laiko „žaisti“ nelieka“, – sako Sigita.

Ar skiriasi tokių procedūrų įkainiai Lietuvoje ir Airijoje? „Lietuvoje – 30–40 litų, Airijoje – tiek pat eurų“, – skaičiuoja veterinarijos gydytoja.

Baisu grįžti į Lietuvą

Lietuvos besiilginti mergina kol kas galimybės grįžti nemato. „Savo klinikai atidaryti reikia mažiausiai 70 tūkstančių litų. O ir konkurencija – didžiulė. Pavyzdžiui, Kaune yra apie 60 veterinarijos klinikų, Vilniuje – dar daugiau. Be to kaip pradedančiajam specialistui reikėtų pavilioti kokį patyrusį, gerą vardą turintį kolegą“, – kliūtis vardina Sigita.

O Šiauliuose? „Atidaryti veterinarijos kliniką Šiauliuose nebūtų pigiau, gal tik patalpos ar jų nuoma būtų pigesnės. Tačiau grįžti man – baisu. Bijau, kad neišsilaikysiu, neišgyvensiu. Eiti dirbti į kitą kliniką? Kasdien skiepyti, valyti dantis – man to mažai, noriu daugiau patirties, iššūkių, naujų metodų“, – emocionaliai kalba šiaulietė.

Kol kas mieliau nei Lietuvoje Sigita rinktųsi darbą Anglijoje. Ten ir veterinarų poreikis – žymiai didesnis nei Airijoje, ir darbo metodai, įranga – pažangesni.

Jei norite paremti

Norinčius prisidėti prie beglobių kačių ir šunų sterilizavimo/kastravimo Sigita kviečia aukoti Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriui, įmonės kodas 145584265, Swedbank sąskaitos Nr. LT047300010002406748.

Jono TAMULIO nuotr.

MISIJA: „Negimiau žmonėms, gimiau gyvūnams“, – juokauja Sigita Tamošaitytė. Vaikystėje vasaras kaime leidusi mergaitė per lietų stovėjo su skėčiu virš veršiuko, kad šis nesulytų.

MEILĖ: Tėvų namuose Šiauliuose gyvena dvi Sigitos numylėtinės – kalė Nika ir katė Pepė. Mergina norėtų priglausti beglobius gyvūnus, tačiau sąlygų Airijoje tam neturi.