Liepsnotoji pelėda rasta su pavadėliu ant kojų

Lieps­no­to­ji pe­lė­da ras­ta su pa­va­dė­liu ant ko­jų

Šiau­lių jau­nų­jų gam­ti­nin­kų cent­re pri­glaus­tas la­bai re­tas paukš­tis – į Lie­tu­vos Rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­ta lieps­no­to­ji pe­lė­da. Ją Pak­ruo­jo kai­mo gy­ven­to­jai su­ra­do įsi­pai­nio­ju­sią į tvo­rą. Paukš­tis už­kliu­vo dėl pa­va­dė­lio, ku­ris bu­vo pri­tvir­tin­tas prie ko­jos.

Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Pak­ruo­jo ra­jo­no agen­tū­ros ve­dė­jas Ge­di­mi­nas Cin­ku­tis sa­kė, kad lieps­no­to­ji pe­lė­da pas juos pa­te­ko pir­mą kar­tą. Ji bu­vo au­gi­na­ma žmo­gaus, gal­būt pa­tal­po­je, vol­je­re. Nors paukš­tis iš pra­džių sa­vo ne­pa­si­ten­ki­ni­mą pa­ro­dė – kir­to gam­to­sau­gi­nin­kams į pirš­tus.

„Paukš­tis yra su­žie­duo­tas, ant žie­do yra už­ra­šas „UK“. Ga­li bū­ti, kad su­žie­duo­tas Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je“, – sa­kė G. Cin­ku­tis. Jei­gu at­si­liep­tų paukš­čio sa­vi­nin­kas, jam grės­tų bau­da, ne­bent tu­rė­tų lei­di­mą to­kį paukš­tį au­gin­ti, pa­vyz­džiui, kaip zoo­lo­gi­jos so­de. Agen­tū­ros ve­dė­jas svars­tė, kad zoo­lo­gi­jos so­das tur­būt bus vie­nin­te­lė vie­ta, kur lieps­no­to­ji pe­lė­da ga­lės pri­si­glaus­ti.

Šiau­lių jau­nų­jų gam­ti­nin­kų cent­ro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja, Bio­lo­gi­jos sky­riaus va­do­vė In­ga Iva­naus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad lieps­no­to­ji pe­lė­da da­bar lai­ko­ma gy­vū­nų izo­lia­to­riu­je.

„Ji nė­ra su­žeis­ta, nė­ra iš­se­ku­si, pui­kiai mai­ti­na­si, tai – suau­gu­si pe­lė­da. Ma­no­me, kad ji ne­bė­ra lau­ki­nis paukš­tis ir jos ne­ga­li­ma iš­leis­ti į lais­vę, nes pa­ti mais­to ne­su­si­ras­tų. Da­bar pe­les mėgsta, kai pa­duo­di“, – pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tė.

Lieps­no­to­ji pe­lė­da iš­si­ski­ria dėl skruos­tų, ku­rie pri­me­na šir­dies for­mą, jie bal­ti ir šiek tiek dė­mė­ti. Pe­lė­da mėgs­ta gy­ven­ti ša­lia ga­nyk­lų, lau­kų su ne­nup­jau­tos žo­lės ruo­žais kur už­ten­ka mais­to – pe­lių, pe­lė­nų ar kirs­tu­kų.

I. Iva­naus­kie­nė sa­kė, kad ši pe­lė­da įdo­mi sa­vo el­ge­siu: iš kar­to iš­girs­ta atė­ju­sį žmo­gų, su­klūs­ta, tūp­čio­ja, lin­guo­ja. Šie ju­de­siai yra bū­din­gi lieps­no­ta­jai pe­lė­dai.

Prieš ke­le­rius me­tus skai­čiuo­ta, kad Lie­tu­vo­je ga­lė­jo pe­rė­ti nuo 30 iki 70 lieps­no­tų­jų pe­lė­dų po­rų. Joms pe­rė­ti yra ke­lia­mi spe­cia­lūs in­ki­lai.

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių jau­nų­jų gam­ti­nin­kų cent­re pri­glaus­ta lieps­no­to­ji pe­lė­da – la­bai re­tas ir gra­žus paukš­tis.

Vai­do SI­MA­NAUS­KO nuo­tr.

Pe­lė­da ant ko­jų tu­rė­jo pa­va­dė­lį.

Ti­kė­ti­na, kad lieps­no­to­ji pe­lė­da tu­rės pri­si­glaus­ti zoo­lo­gi­jos so­de, nes lais­vė­je ga­li neiš­gy­ven­ti.