Naujausios
Lietuvą valdo blondinės
Gegužės 31-oji – pasaulinė šviesiaplaukių diena, kitaip – blondinių šventė. Kiekvienas žino bent vieną anekdotą apie blondinę. „Šiaulių kraštas“ šventės išvakarėse klausė šviesiaplaukių, ar stereotipai apie blondines, joms netrukdo?
Sulaukia dėmesio
Rasa Stasiulaitienė, Radviliškio rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkė:
– Kaip mėlynakė blondinė, dirbanti policijoje, sulaukiu daug dėmesio. Ypač per susitikimus užsienyje. Rimtesnių įžeidimų dėl plaukų spalvos nesu sulaukusi, nors mano penkiolikos metų sūnus, pasitaikius progai, juokiasi iš manęs: „Ko norėti iš blondinės?“ arba „Blondinė yra blondinė“.
Iš prigimties esu natūrali blondinė, tačiau tenka plaukus dažyti. Dar gyvendama studentų bendrabutyje netyčia plaukus nusidažiau mėlynai. Ant dažų pakelio buvo pavaizduota šviesi spalva, tačiau kažkodėl didžioji dalis plaukų nusidažė mėlynai, o tie, kurie buvo natūraliai tamsesni, nusidažė šviesiai. Tuomet pati nusikirpau mėlynus plaukus.
Tikrai negalvoju, kad blondinės yra kvailesnės. Galbūt prie protingų blondinių prisišlieja tos, kurios nori būti ryškios? Juk ir Lietuvą valdo blondinės – šalies Prezidentė, finansų ministrė.
Jeigu moteriai tinka plaukų spalva, ji jaučiasi geriau, labiau savimi pasitiki ir daugiau pasiekia gyvenime.
Vertina pagal darbus ir dvasią
Ramutė Pilypienė, Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja:
– Mėgstu posakį apie blondines: „Tai tik spalva, o ne gyvenimo būdas“. Kartą vienam vyrui teko tai įrodinėti. Aukštesnėje instancijoje dirbantis vadovas, išklausęs mano teikiamus pasiūlymus, pasakė: „Na, Ramute, galvojau, kad sugebi tik blondiniškai kalbėti“. Aš jam atsakiau: „Be to, kad graži, aš dar ir protinga“.
Visas gyvenimas yra anekdotas, kuriame pilna visokių įvykių. Kažkas juos paverčia trumpomis istorijomis ir užrašo kaip anekdotus – apie blondinę ar Petriuką.
Daug metų dirbu sporto srityje ir vertinu žmones ne pagal plaukų spalvą, o pagal nuveiktus darbus ir dvasią.
Ir brunetė gali būti vadinama blondine
Vilija Aleksienė, Joniškio rajono savivaldybės ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vedėja:
– Visas savo gyvenime iškrėstas kvailystes dangstau šviesia plaukų spalva.
Mano šeimos automobiliu visados pasirūpina vyras, tačiau kartais tenka pačiai įsipilti degalų. Nuvažiavusi į degalinę niekaip nesusitvarkau su benzino pistoletu ir darbuotojų prašau pagalbos. Kaskart jie mane nulydi žvilgsniais ir tikriausiai mąsto: blondine tu, blondine...
Vieną žvarbų žiemos vakarą važiavau iš Vilniaus ir išsigandau, jog neveikia mano automobilio šviesos. Paskambinu vyrui ir šaukiu: užgeso šviesos, ką daryti? Jis, ramiu balsu atsako: „O tu bent buvai jas išsijungusi?“ Tik tada supratau, jog visą tą laiką jos degė, tiesiog nebuvo matyti, kai miestas gerai apšviestas gatvių lempomis.
Kartais, kai būnu pavargusi, o pas mane ateina žmogus, sakydamas „tu protinga, tu man patark“, aš norėčiau atsakyti: „Aš tiesiog kvaila blondinė“.
Manau, kad teisybės anekdotuose apie blondines yra. Mano nuomone, blondine anekdotuose vadina moterį, kuri lėčiau reaguoja arba pasimeta. Taip ir brunetė gali būti apšaukta blondine.
Redakcijos archyvo nuotr.
Kalbino Gintarė VALUCKYTĖ
