Naujausios
MUMS RAŠO
Lietuvės ir vokiečio meilę primena paminklas
Beržynėliu vadinamame miške netoli Lygumų (Pakruojo raj.) jau beveik šimtmetį stovi paminklas lietuvaitei Alenai, žuvusiai dėl meilės vokiečių kariui Fritzui. Jis mena 1919-ųjų metų saksų savanorius ir dramatišką jaunų žmonių meilės istoriją.
Meilė nepaisė karo
Vokiečių kariuomenės dalinio, dislokuoto Šiauliuose, dalis karių įsikūrė Juknaičių palivarke netoli Lygumų. Palivarkas priklausė baronų Ropų giminei.
Netrukus paskui šiuos kareivius į Lygumų kraštą atvyko graži šviesiaplaukė dvidešimties metų Alena Saletzka, kilusi iš Kalvarijos, apsigyveno Aleknaičiuose. Vietiniai gyventojai pasakojo, Alena buvusi lietuvaitė, tik sulenkinta pavarde.
Jaunų žmonių jausmai nepripažįsta jokių karų. Lygumiečių Elenute vadintos merginos ir vokiečių kareivio Fritzo dienos bėgo saulėtos, kupinos draugystės ir šviesaus jausmo.
Ilgakasė liekna lietuvaitė traukė ir kitų vokiečių karių akis, žadino smalsumą, norą palenkti savo pusėn. Pasakojama, kad Elenutės palankumo ypač siekė laipsniu už Fritzą vyresnis to paties dalinio kariškis, greičiausiai karininkas.
O Alena ir Fritzas sutarė sujungti gyvenimus.
Kai kurie senieji lygumiečiai girdėję, kad jaunuoliai jau anksčiau buvo pažįstami, faktiškai tapę vyru ir žmona. Kad Elenutė į Lygumų kraštą atvažiavo paskui mylimąjį. Ir kad jiems bereikėję tik oficialaus palaiminimo.
Gavęs atostogų, mergaitės sužadėtinis išvažiavo į gimtąją Vokietiją – gauti tėvų sutikimo vedyboms. Norėjo savo išrinktajai atvežti ir vestuvinę suknelę.
Elenutę pražudė pavyduolis
Jaunuolio atostogos užsitęsė. Nes tų laikų Vokietijoje, ką tik pasibaigus karui, siautė badas ir ligos, buvo sunykusi transporto sistema.
Elenutė laukė sužadėtinio, o Fritzo atostogoms skirtas laikas baigėsi.
Jam pavydintys kiti kariai (kalbama, kad ypač stengėsi jau minėtas karininkas) pranašavo Elenutei, kad Fritzas nebegrįš.
Mergina pasijuto apgauta – nebeištvėrė. Atbėgo į dalinį, stvėrė ginklą ir nusišovė.
Vokiečių kariai Elenutę palaidojo už pusantro kilometro nuo Lygumų, miško pakraštyje. Čia buvo laidojami žmonės, patys nutraukę savo gyvenimo siūlą.
Neužilgo į palivarką parvažiavo ir Fritzas. Tačiau sužadėtinę berado kape savižudžių kapinaitėse.
Karininkas, atkakliausiai siekęs Elenutės ir jai tvirtinęs apie Fritzo išdavystę, pasiskubino išvykti į kitą dalinį.
Senieji lygumiečiai prisimena, kad Elenutės jaunikis ketino atkeršyti jo mylimąją pražudžiusiam tėvynainiui.
Fritzas, apraudodamas sužadėtinę, iškasė ją iš kapo. Aprengė atvežtąja nuotakos suknele ir palaidojo vėl. O ant kapo pastatė akmeninį paminklą su Elenutės gimimo bei mirties datomis ir žodžiais apie meilę.
Tolimesnis Fritzo likimas nežinomas.
Liko tik paminklas
1939–aisiais Lygumų pradinės mokyklos mokytojai gamtos dalyko pamokas vesdavo miške.
Vietiniai gyventojai prisimena tokias pamokas Beržynėlyje. Mokytoja buvo atvedusi vaikus ir prie savižudžių kapinaičių. J. Barščiauskas iš Bitaičių kaimo prisimena, kad prie kapų kauburėlių buvo tvorelės ir keletas medinių kryžių. Mokytoja tuokart pasakojo apie nelaimingą meilę, ir akmeninį paminklą su užrašu vokiečių kalba.
Po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus buldozerinio ateizmo laikams, miškas per penkiasdešimt metų išsiplėtė. Savižudžių kapeliai atsidūrė jo gilumoje, jai nebebuvo kam rūpintis. O rūpintis kapu su vokiškai užrašytu paminklu buvo net pavojinga.
Dabar iš šių kapelių beliko tik paminklas Elenutei.
Nepriklausomybės kovose talkininkavo vokiečių kariai
1918–ųjų lapkričio mėnesį baigėsi pirmasis pasaulinis karas. Po paliaubų vokiečių armija traukėsi, o jai iš paskos slinko komunistinė Raudonoji armija.
Atsiskyrusiai Lietuvai reikėjo kariuomenės, kad apgintų savo valstybės sienas. Lietuviškos ginkluotos pajėgos formavosi lėtai.
1919–ųjų sausio 6–ąją į Vilnių įsibrovė bolševikai. Lietuvos komunistai savo tikslus įgyvendino su Raudonosios armijos pagalba. 1919–ųjų vasario mėnesį, gavus nurodymus iš Maskvos, buvo paskelbta apie Lietuvos ir Baltarusijos sovietų respublikų sujungimą ir vadinamojo Litbelo sukūrimą.
Tą patį mėnesį bolševikų skverbimąsi giliau į Lietuvą sustabdė ką tik susikūrusi Lietuvos kariuomenė. Rugpjūtį Raudonoji armija buvo išvyta.
Kovose su bolševikais Lietuvos kariuomenei talkino saksų savanoriai – vokiečių kariuomenės daliniai. Jie įkurti būtent tuo tikslu: tiek Lietuvos, tiek Vokietijos valdžia buvo suinteresuotos sustabdyti Raudonąją armiją.
Algą savanoriams taip pat mokėjo abi valstybės, buvo sukurta mišri savanorių vadovybė, o vokiečiai ir lietuviai neretai petys į petį kovėsi su bendru priešu.
Jonas KELEVIŠIUS,
Istorijos mokytojas, kraštotyrininkas
UŽRAŠAS: Akmenyje iškaltas vokiškas užrašas beveik šimtmetį liudija apie jausmus, nepaisančius nei karų, nei kitų suiručių.
GLOBĖJAS: Lygumietis Jonas Kelevišius (dešinėje) su svainiu Jonu Piliumi atkūrus Nepriklausomybę ėmėsi globoti Elenutės kapą.
Nuotraukos iš Jono KELEVIŠIAUS albumo
