Maestro Virgilijaus Noreikos laikas ištirpo

Maest­ro Vir­gi­li­jaus No­rei­kos lai­kas iš­tir­po

„Lai­ko ne­sus­tab­dy­si. Ir neat­suk­si at­gal. Prieš lai­ką ly­gūs vi­si. Lai­kas – vi­sa­ga­lis...“ – dai­na­vo Vir­gi­li­jus No­rei­ka ir, de­ja, bu­vo tei­sus: šian­dien sos­ti­nės An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se, Me­ni­nin­kų kal­ne­ly­je, lai­do­ja­mas šis ta­len­tin­gas ope­ros so­lis­tas, pro­fe­so­rius, Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­tis.

Ei­da­mas 83-iuo­sius me­tus te­no­ras mi­rė šeš­ta­die­nio ry­tą. 1935 me­tų rug­sė­jo 22 die­ną gi­męs Šiau­liuo­se, sa­vo gim­ta­jam mies­tui jau­tė šil­tus jaus­mus. „Dai­nuo­ti sa­vo mies­tui, sa­vo žmo­nėms – vi­sa­da ypa­tin­gas, jau­di­nan­tis ir džiu­gi­nan­tis įvy­kis“, – yra sa­kęs Vir­gi­li­jus No­rei­ka.

Kai 2012-ai­siais le­gen­di­nis te­no­ras V. No­rei­ka at­si­svei­ki­no su di­džią­ja sce­na sa­vo kon­cer­tų tu­ru „Ačiū už mei­lę – Vir­gi­li­jus No­rei­ka“, į juos rin­ko­si tūks­tan­ti­nės ger­bė­jų mi­nios.

„Ste­buk­lin­gas kon­cer­tas! Tai, ką 77-erių su­lau­kęs sce­no­je de­monst­ruo­ja Vir­gi­li­jus No­rei­ka, yra tik­ras ste­buk­las“, – ta­da po kon­cer­to kal­bė­jo vie­nas žy­miau­sių Lie­tu­vos mu­zi­kų, di­ri­gen­tų, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tas, Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­tis Sau­lius Son­dec­kis. Jis Ana­pi­lin išė­jo per­nai va­sa­rį.

2015 me­tais Šiau­liai sa­vo gar­bės pi­lie­čiu pa­skel­bė V. No­rei­ką. Kai ope­ros so­lis­to kak­lą pa­puo­šė mies­to gar­bės pi­lie­čio me­da­lis, jis už­trau­kė: „Atsk­rend sa­ka­lė­lis per ža­lią gi­re­lę...“

„Džiau­giuo­si ir ver­ti­nu gra­žų dė­me­sį. Šiau­liai – ste­buk­lin­gas vai­kys­tės mies­tas, čia ma­no ar­tis­ti­nės kar­je­ros pra­džia. Ma­no ma­my­tės gy­ve­ni­mas Šiau­liuo­se bu­vo. Aš iš jos pa­vel­dė­jau bal­są“, – ta­da sa­kė V. No­rei­ka.

Prieš po­rą me­tų in­ter­viu „Šiau­lių kraš­tui“ maest­ro pa­si­džiau­gė šiau­lie­čių dė­me­siu. Į sa­vo gim­tą­jį mies­tą jis at­va­žiuo­da­vo kar­tą ar ke­lis per me­tus.

Šiau­liuo­se bu­vo jo pir­mo­ji sce­na ir pir­ma­sis vaid­muo – tuo­me­ti­nio dra­mos teat­ro sce­no­je V. No­rei­ka, bū­da­mas sep­ty­ne­rių, 1942 me­tais pra­dė­jo vai­din­ti pro­fe­sio­na­lio­je sce­no­je Nykš­tu­ką.

De­šim­ties me­tu­kų jis su tė­vais per­si­kė­lė į Vil­nių. Ir pri­si­mi­ni­mų iš prieš­ka­rio, ka­ro Šiau­lių ne­daug.

„Mes gy­ve­no­me na­me, ku­riam su­de­gus jo vie­to­je vė­liau bu­vo pa­sta­ty­tas „Bal­ti­jos“ res­to­ra­nas. Tai Vil­niaus ir Dva­ro gat­vių kam­pas. Pri­si­me­nu Vil­niaus gat­vę, ku­ri bu­vo bru­ka­vo­ta. Prieš­ka­ry­je sek­ma­die­niais ka­rei­viai žy­giuo­da­vo su or­kest­ru į baž­ny­čią. O prieš jiems žy­giuo­jant pra­va­žiuo­da­vo ma­ši­na ir pa­lais­ty­da­vo gat­vę, kad ka­rei­viams ne­dul­kė­tų. Mes, vai­kai, pa­si­rai­tę kel­nes steng­da­vo­mės bėg­ti pa­skui ma­ši­ną ir gau­ti sro­vę van­dens“, – to­kie bu­vo pir­mie­ji V. No­rei­kos pri­si­mi­ni­mai apie Šiau­lius.

Į Vil­nių šei­ma iš­va­žia­vo 1945 me­tų lapk­ri­čio 6 die­ną. V. No­rei­kos tė­vą Leo­ną No­rei­ką pa­kvie­tė įkur­ti Dai­lių­jų ama­tų mo­kyk­lą. L. No­rei­ka ir bu­vo tos mo­kyk­los, ku­ri bu­vo da­bar­ti­nė­je Pa­mėn­kal­nio gat­vė­je, pir­ma­sis di­rek­to­rius. Ta­me pa­sta­te bu­vo ne tik mo­kyk­la, bet ir No­rei­kų bu­tas.

Nuo 1976 me­tų jis dės­tė Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je. 1993–1994 me­tais – Lo­ty­nų Ame­ri­kos dai­na­vi­mo aka­de­mi­jo­je Ka­ra­ka­se (Ve­ne­sue­la). Grį­žęs iš Ve­ne­sue­los kar­je­rą tę­sė Es­ti­jo­je, kur 1995–1996 me­tais bu­vo teat­ro „Es­to­nia“ Ta­li­ne dai­na­vi­mo meist­riš­ku­mo pe­da­go­gas, nuo 1997 me­tų Es­ti­jos mu­zi­kos aka­de­mi­jos kvies­ti­nis pro­fe­so­rius; nuo 2000 me­tų dai­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas.

Dir­bęs ir dės­tęs už­sie­ny­je, nuo 2003 me­tų V. No­rei­ka ta­po Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro ope­ros stu­di­jos me­no va­do­vu ir pe­da­go­gu. V. No­rei­ka yra dai­na­vęs gar­siau­sio­se pa­sau­lio teat­rų sce­no­se, su­kū­rė dau­giau kaip 50 vaid­me­nų, su­ren­gė dau­giau kaip 700 so­li­nių kon­cer­tų.

V. No­rei­ka yra sa­kęs, kad Šiau­liai ga­lė­jo la­biau jį „iš­nau­do­ti, kaip dai­na­vi­mo pro­fe­so­rių, dai­na­vi­mo pe­da­go­gą pa­ro­do­mo­sio­se pa­mo­ko­se, per­žiū­ro­se, kon­kur­suo­se“. Šiau­liuo­se jis ve­dęs at­vi­rų pa­mo­kų, ku­rio­se ne tik iš­klau­sy­da­vo jau­nuo­sius dai­ni­nin­kus, pa­si­da­ly­da­vo pa­tir­ti­mi, bet ir pa­ts už­dai­nuo­da­vo.

Pro­fe­so­rius sa­ky­da­vo, jog ne­rei­kia iš jau­no žmo­gaus sku­bė­ti pa­da­ry­ti dai­ni­nin­ką, nes su bal­su rei­kia elg­tis kaip su mer­gai­te – švel­niai, at­sar­giai. Kai ateis me­tas, dai­ni­nin­kas už­dai­nuos.

2011 me­tų ko­vą įta­kin­gas Niu­jor­ke lei­džia­mas žur­na­las „Ope­ra News“ su­da­rė pa­sau­lio ge­riau­sių praė­ju­sio šimt­me­čio te­no­rų, dai­na­vu­sių Ed­gar­do par­ti­ją G. Do­ni­zet­ti ope­ro­je „Lu­cia di Lam­mer­moor“ ("Le­mer­mū­ro nuo­ta­ka") dvy­lik­tu­ką. V. No­rei­ka žur­na­lo pa­va­din­tas bri­lian­ti­niu bal­su iš Lie­tu­vos, ku­riam dėl ge­le­ži­nės so­vie­tų už­dan­gos ne­bu­vo leis­ta dai­nuo­ti Niu­jor­ko „Met­ro­po­li­tan ope­ra“ spek­tak­liuo­se. Tai V. No­rei­kai bu­vo vie­nas di­džiau­sių jo ta­len­to įver­ti­ni­mų.

Ne­pai­sant ti­tu­lų ir ta­len­to, pa­va­din­tas žvaigž­de V. No­rei­ka sa­kė: „Lie­tu­vo­je vie­nos žvaigž­dės, o aš tik ne­blo­gas pro­fe­sio­na­las“.

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

Už­ge­so ope­ros so­lis­to Virgilijaus No­rei­kos gy­vy­bė.

Dai­niaus La­bu­čio (EL­TA) nuo­tr.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

„Tik svei­ka­tos ir dau­giau už­dirb­ti, ir kad žmo­nės tu­rė­tų kur dirb­ti“, – to­kius lin­kė­ji­mus Vir­gi­li­jus No­rei­ka yra iš­sa­kęs šiau­lie­čiams vie­na­me in­ter­viu „Šiau­lių kraš­tui“. Kon­cer­tuo­ti sa­vo mies­te jam bu­vo di­de­lis ma­lo­nu­mas.

2015 me­tais Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­čiu pa­skelb­tas Vir­gi­li­jus No­rei­ka. Tais me­tais jis šven­tė sa­vo 80-me­tį.

Su Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­čio ti­tu­lu V. No­rei­ką svei­ki­no ki­tas gar­bės pi­lie­tis, mu­zi­kas ir di­ri­gen­tas Sau­lius Son­dec­kis.

Ope­ros so­lis­tą Šiau­liuo­se daž­nai ly­dė­da­vo jo žmo­na Lo­re­ta Bar­tu­se­vi­čiū­tė-No­rei­kie­nė.