Medžiai žudomi dėl „otkatų“

Me­džiai žu­do­mi dėl „ot­ka­tų“

Ai­da VA­LINS­KIE­NĖ

Žmo­nės ky­la į ko­vą prieš pa­sta­ruo­ju me­tu įvai­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se vyk­do­mą me­džių pjo­vi­mo va­jų, ku­rio prie­žas­tis, kaip ma­no­ma, – sie­kis „įsi­sa­vin­ti“ kuo di­des­nes ES ski­ria­mų pi­ni­gų su­mas ir pa­pil­dy­ti sa­vo ki­še­nę.

Ei­li­niams pi­lie­čiams gai­la pjau­na­mų me­džių, o sa­vi­val­dy­bių val­di­nin­kai lei­di­mus jiems pjau­ti iš­duo­da leng­va ran­ka. Re­dak­ci­jos ar­chy­vo aso­cia­tyi nuo­tr.

Ap­lin­ko­sau­gos koa­li­ci­jos pir­mi­nin­kė Li­na Paš­ke­vi­čiū­tė tei­gė, kad tiek Vil­niu­je, tiek ki­tuo­se mies­tuo­se pa­sta­ruo­ju me­tu vyks­ta sa­vo­tiš­kas vie­šų­jų erd­vių „tvar­ky­mo“ pro­jek­tų va­jus, ku­rių me­tu ker­ta­mi me­džiai. Vi­suo­me­nė tuo pik­ti­na­si ir skun­džia­si, kad jo­kie pro­jek­tai su jais ne­de­ri­na­mi. Dar vie­na pro­ble­ma – ke­lis de­šimt­me­čius au­gę me­džiai kei­čia­mi ma­žais me­de­liais, ne­re­tai net at­ve­ža­mais iš sve­tur, ir nie­kas ne­ga­li bū­ti tik­ras, kad tie me­de­liai čia pri­gis.

„Mes pra­šo­me Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos lai­ki­nai stab­dy­ti pro­jek­tus, ku­rie nea­ti­tin­ka ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mų ir da­bar­ti­nių tei­sės ak­tų, – sa­kė ap­lin­ko­sau­gi­nin­kė. – Vie­nas pro­jek­tų ko­ky­bės kri­te­ri­jų – tin­ka­mai su­de­rin­ti su vi­suo­me­ne. Dar vie­na pro­ble­ma – bū­ti­na to­bu­lin­ti žel­dy­nų tvar­ky­mo įsta­ty­mi­nę ba­zę. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai tei­gia, kad šiuo me­tu ruo­šia­mi tei­sės ak­tai. Tik „ma­ža“ pro­ble­mė­lė – kol jie ruo­šia­mi, me­džiai ker­ta­mi.“

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, anot L.Paš­ke­vi­čiū­tės, yra ap­lin­kos po­li­ti­kos for­muo­to­ja, ku­ri ga­li ir pri­va­lo at­lik­ti pro­jek­tų kont­ro­lę. Ir nors į ją bu­vo kreip­ta­si ne kar­tą, jo­kių prie­mo­nių stab­dy­ti me­džių kir­ti­mus ne­sii­ma­ma.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų tei­gi­mu, mi­nis­te­ri­ja dar praė­ju­siais me­tais pra­dė­jo ak­ty­viai veik­ti, siek­da­ma at­kreip­ti sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų spe­cia­lis­tų dė­me­sį į žel­di­nių tvar­ky­mo pro­ble­mas. Ne­se­niai ša­lies sa­vi­val­dy­bės pri­myg­ti­nai pa­ra­gin­tos daug at­sa­kin­giau spręs­ti jų te­ri­to­ri­jo­se esan­čių žel­dy­nų li­ki­mą, kad ne­bū­tų be rei­ka­lo iš­ker­ta­mi bran­dūs, kar­tais vi­siš­kai svei­ki me­džiai.

„Kiek­vie­nas iš­kirs­tas žel­dy­nas – tai pir­miau­sia sa­vi­val­dy­bės at­sa­ko­my­bės rei­ka­las, nes tik ji ga­li iš­duo­ti lei­di­mą kirs­ti, – sa­ko ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ras Mar­ty­nas Nor­bu­tas. – Jei­gu pa­dė­tis ne­si­keis ir vi­suo­me­nės su­si­rū­pi­ni­mas ker­ta­mais žel­dy­nais di­dės, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja siū­lys per­žiū­rė­ti sa­vi­val­dy­bėms įsta­ty­mų su­teik­tą kom­pe­ten­ci­ją priim­ti spren­di­mus tvar­kant žel­di­nius ir žel­dy­nus.“

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja bai­gia reng­ti Žel­dy­nų įsta­ty­mo pa­tai­sas ir jo įgy­ven­di­na­mų­jų tei­sės ak­tų ko­rek­ci­jas, skir­tas aiš­kiau reg­la­men­tuo­ti vi­suo­me­nės da­ly­va­vi­mą svars­tant sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų ini­ci­juo­tus pro­jek­tus, vi­suo­me­nės in­te­re­so api­brėž­tį. Mi­nis­te­ri­ja sieks, kad šios pa­tai­sos bū­tų svars­to­mos Sei­me ru­dens se­si­jos pra­džio­je.

Si­tua­ci­jos ko­men­ta­ras

Ko­men­tuo­ja ad­vo­ka­tas, vi­suo­me­nės in­te­re­so gy­nė­jas Sau­lius Damb­raus­kas:

- Lie­tu­vo­je vie­ša pa­slap­ti­mi yra ta­pu­sios vie­tos sa­vi­val­dos ly­de­rių nau­do­ja­mos nu­si­kals­ta­mos ES lė­šų įsi­sa­vi­ni­mo ir as­me­ni­nio pa­si­pel­ny­mo sche­mos. Dau­giau­sia po­li­ti­nės ga­lios tu­rin­tis as­muo (pa­pras­tai tai yra me­ras) skirs­to sa­vi­val­dy­bė­je įgy­ven­di­na­mus pro­jek­tus ta­ry­bo­je dau­gu­mą su­da­ran­čių par­ti­jų ly­de­riams, ku­rie ne­tie­sio­giai ima ku­ruo­ti konk­re­tų pro­jek­tą per su jais su­si­ju­sias įmo­nes, suor­ga­ni­zuo­ja ap­si­mes­ti­nius vie­šuo­sius pir­ki­mus, ku­riuos lai­mi iš anks­to su­tar­ti as­me­nys, ir nuo pro­jek­to su­mos tie­sio­giai „at­gau­na“ ati­tin­ka­mą pi­ni­gi­nę grą­žą. Šiuo me­tu pa­pras­tai yra ima­mas 5 pro­c. „at­ly­gis“ už sta­ty­bos ran­gos pro­jek­tus, 10-15 pro­c. at­ly­gis už mo­ky­mo ir kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo pro­jek­tus.

Vi­sa ši amo­ra­li sche­ma vyk­do­ma nai­ki­nant Lie­tu­vos ver­ty­bes – se­nuo­sius par­kus, skve­rus, aikš­tes, vie­šo­jo­je erd­vė­je es­ka­luo­jant „at­si­nau­ji­ni­mo“ svar­bą ir imi­tuo­jant rū­pi­ni­mą­si vie­šo­sio­mis erd­vė­mis bei vi­suo­me­ne.

Tai nė­ra nau­jo­vė, po­li­ti­kams tai se­niai ži­no­ma, čia tik mes, ei­li­niai, ne­sup­ran­ta­me, kas vyks­ta. O ki­ti da­li­ja­si pi­ni­gus.

Pa­ti di­džiau­sia ne­lai­mė, kai sa­ko­ma: bet juk jie kaž­ką da­ro. Ži­no­ma, jie kaž­ką da­ro, nes jiems rei­kia pa­siim­ti pi­ni­gus. Ir vi­sai ne­svar­bu, ką da­ro.

Tra­giz­mas yra tai, kad Lie­tu­va yra pa­te­ku­si į tuos ES fi­nan­sa­vi­mo spąs­tus. Atė­jo pi­ni­gai, vers­lūs as­me­nys tuos pi­ni­gus žūt­būt no­ri įsi­sa­vin­ti. Bet tai yra da­ro­ma mū­sų kul­tū­ros ir ge­ro­vės są­skai­ta. Pas mus nie­kas ne­be­re­mon­tuo­ja­ma. Tik griau­na­ma ir ant to sta­to­ma. Ki­taip sa­kant, mū­sų kul­tū­ra su­griau­na­ma ir ant jos pa­sta­to­ma nau­ja – „eu­ro­kul­tū­ra“. Ta­čiau tie, ku­rie taip da­ro, tai su­pran­ta ir vis tiek da­ro, nes ki­taip ne­teks pi­ni­gų. Štai kas yra amo­ra­lu.

Vi­sas ši­tas va­di­na­ma­sis žel­di­ni­mas ar žel­dy­nų at­nau­ji­ni­mas 100 pro­c. fi­nan­suo­ja­mas ES lė­šo­mis. To­dėl šie žel­di­ni­mo pro­jek­tai ir yra įga­vę to­kį pa­grei­tį. Kuo bran­ges­nis pro­jek­tas, tuo 5 pro­c. yra dau­giau, va­di­na­si, pro­jek­tas tu­ri bū­ti bran­gus. Rei­kia me­džius iš­pjau­ti, rei­kia iš­gręž­ti kel­mus, rei­kia la­bai bran­gius me­de­lius pa­so­din­ti.

Ta­čiau at­kreip­ki­te dė­me­sį, kas so­di­na­ma. Va­zo­ni­niai me­džiai. Gi­ria­ma­si, kad jie yra pri­tai­ky­ti mies­tui, ta­čiau... Tie me­džiai, ku­rie bu­vo pa­so­din­ti prieš 50 ar dau­giau me­tų, bu­vo pa­so­din­ti esant vi­sai ki­tai eko­lo­gi­nei būk­lei, net ir iš jų, ma­nau, ta­da li­ko gy­vų tik ne­di­de­lis pro­cen­tas. Ir tie, ku­rie pa­sie­kė bran­dą, yra tie rink­ti­niai me­džiai, ku­rie su­ge­bė­jo pri­si­tai­ky­ti. Esu tik­ras, kad iš tų nau­jų me­džių po ko­kių tre­jų me­tų la­bai di­de­lės da­lies jau ne­bus.

Pas mus „įgy­ven­di­na pro­jek­tą“ ir ne­žiū­ri, kas po to bus. Jiems ne­beį­do­mu, iš ko­kių lė­šų tie me­de­liai bus pri­žiū­ri­mi, at­so­di­na­mi – ga­vo sa­vo pi­ni­gus, ir vis­kas. Trum­pam val­džią ga­vę žmo­nės, nai­ki­na kul­tū­rą, žel­di­nius, ku­rie užau­go per de­šimt­me­čius. Ar tai ap­skri­tai mo­ra­lu?

Ma­nau, Lie­tu­vos au­gin­to­jai yra la­bai nu­ste­bę, kad so­di­nu­kai per­ka­mi iš už­sie­nio. Jie bū­tų pui­kiau­siai užau­gi­nę, jei tik tu­rė­tų il­ga­lai­kius už­sa­ky­mus, ir tą pa­čią Lie­tu­vai tin­ka­mą ir pri­tai­ky­tą me­džia­gą bū­tų pa­ruo­šę daug pi­giau.

Dėl su­si­da­riu­sios si­tua­ci­jos krei­piau­si į aukš­čiau­sius ša­lies va­do­vus. Jei­gu Lie­tu­vo­je si­tua­ci­ja ne­si­keis, bū­si­me pri­vers­ti kreip­tis į ES dėl ne­tin­ka­mo lė­šų pa­nau­do­ji­mo. ES lė­šų nu­trau­ki­mas šiuo me­tu vie­nin­te­lė ga­li­my­bė su­stab­dy­ti me­džių nai­ki­ni­mą.

Pa­reng­ta pa­gal „Va­ka­ro ži­nias“