Naujausios
KOMENTARAS
Meškos paslaugos, arba kur žmonių gerovės organizacija?
Regina MUSNECKIENĖ
Prieš kelias dienas konfiskavo Kelmės rajone, šalia Kryžbarko kavinės, gyvenusią meškutę Mašą.
Kambario didumo narvą turėjęs gyvūnas į šeimininkų kavinę pritraukdavo nemažai lankytojų. Vienoje televizijos laidoje konstatuota, jog meškutė tuos lankytojus dar ir linksmindavo...
Gyvūnų gerovės saugotojai Mašos šeimininkę bausdavo dėl netinkamos jos priežiūros. Esą gyvūnas negalėjo išreikšti savo prigimties. Per ankštas buvo narvas. Neturėjo kur palaipioti, maudytis ir t.t.
Galiausiai konfiskavo. Iššovė tris strėlytes su raminamaisiais ir miegančią išvežė reabilitacijai į Vokietiją. Ten iš Rusijos per Lietuvą į Europą patekusi Maša gyvens Meškų parke. Vaikščios laisva kelių hektarų plote. Gaus jai derančio ėdalo...
Kelmiškis skaitytojas Pranas, nusistebėjęs, kiek daug dėmesio skirta meškutei Mašai, paskambino į redakciją ir paklausė: „Ar yra koks žmogaus gerovės institutas?“
Perkračiau galvoje visus su žmogum susijusius institutus. „Yra žmogaus teisių gynimo organizacija.“
„Kas man iš tų teisių? – pyko vyriškis. – Aš galiu turėti teisę į gerovę, bet neturiu gerovės. Kas man ją užtikrins, ar bent sukurs sąlygas pasiekti?“
Paskui trumpam nutilo, o apsiraminęs tarė: „Gal ir gerai, kad nėra žmonių gerovės instituto. Jeigu būtų, iš mūsų valstybės turėtų konfiskuoti pusę žmonių. Juk daugelis gyvena dar prastesnėmis sąlygomis negu meška Maša. Kur dėtų? Juk Europoje parkų posovietinių šalių žmonėms dar nėra.“
Geriau pagalvojus, Europa ir kitas turtingas pasaulis, prisiplėšęs turtų ir silpnesnių šalių, jau seniai konfiskuoja mūsų žmones. Tik iš to nedaro šou, kaip iš meškutės Mašos.
Konfiskuoja patyliukais. Vietoj migdomųjų strėlyčių pašlamina eurais ar doleriais.
Ir išskrenda talentingi mūsų menininkai dvasiškai penėti užsienio turtuolių, krepšininkai žaisti jų klubuose ir padėti susižerti dar daugiau pinigų. Kiti net pavardes pasikeičia, kad užsieniečiams nereikėtų laužyti liežuvių juos pristatinėjant publikai.
Antai britai jau kėsinasi į olimpinę čempionę Rūtą Meilutytę, rusai siūlo dešimteriopą atlyginimą sidabrą parvežusiam Jevgenijui Šuklinui. Kas nors patyliukais konfiskuos ir boksininką Evaldą Petrauską...
Skirtumas tik toks, kad konfiskuoja ne iš pašalpų gyvenantį kaimo žmogelį ar didmiesčio varguolį.
Matyt, mano, jog jie dar gali išreikšti savo prigimtį, pavyzdžiui, gerdami, mušdamiesi, kirsdami mišką ar tiesiog vargdami...
O štai talentams Lietuvoje tikrai nėra kaip išreikšti prigimties. Baseinuose per šaltas vanduo. Sporto salėse nėra sąlygų treniruotis. Silpna bazė lauko treniruotėms.
Savaip konfiskuoja ir kitus dirbti dar norinčius, svetimą kalbą gebančius pramokti lietuvaičius.
Kuo daugiau tokių konfiskuoja, tuo mažiau patikimų žmonių lieka Lietuvoje.
Netrukus jau nebereikės diskutuoti nei apie darbo vietas, nei apie plaukymo baseinus ar sporto sales. Suksime galvas, kaip išlikti tautai.
Tačiau bent kol kas nei seimorių, nei ministrų veiduose dėl tautos likimo neįsirėžė rūpesčio raukšlės.
Antai Švietimo ir mokslo ministras prieš naujuosius mokslo metus surengęs spaudos konferenciją ramiai konstatuoja, jog per pastarąjį penkmetį sumažėjo 122 tūkstančiais 75 mokiniais ir iki 2017 metų mažės dar 300 tūkstančių. Lietuvoje uždarytos 204 mokyklos.
Užtat tos, kurios liko, tapo išmaniosiomis mokyklomis, jose įvyko elektroninių dienynų sprogimas.
Apskritai, tarp valdžios ir žmogaus Lietuvoje susiklostė įdomūs santykiai.
Žmogus išrenka valdžią, tikėdamasis, kad išrinktieji yra protingesni, sąžiningesni ir atsakingesni už jį, todėl juo ir kitais tautiečiais pasirūpins.
Tačiau po išrinkimo išrinktieji pradeda šnekėti, kad valdžia nieko negali duoti žmogui. Žmogus esą savimi turi pasirūpinti pats.
Ir pradeda rūpintis kas kaip išmano. Vieni siurbdami iš valstybės pašalpas, kiti vogdami ir plėšdami, treti iki beprotybės dirbdami, ketvirti sukdami nešvarų bizniuką, gabendami kontrabandą.
Tuo tarpu išrinktieji taip pat rūpinasi savimi. Tik sėdėdami ant Lietuvos ir Europos aruodų.
Kadangi sėdint ant aruodo pasirūpinti savimi lengviau, jie pradeda niekinti taip gerai savimi nepasirūpinusį žmogų. Kokių tik epitetų per nepriklausomybės dvidešimtmetį jam nesugalvota. Esame vadinti ir šunauja, ir runkeliais, ir dar gražiau...
Maža to, daugelis išrinktųjų visiškai praranda gėdos jausmą. Imdami solidžias Seimo narių algas, nedirba rinkėjų labui, o toliau šmėsčioja televizijoje, veda renginius ir laidas, šoka, dainuoja...
Tuo tarpu pusę sunkiai uždirbto atlyginimo valstybei atiduodantis rinkėjas gauna tik meškos paslaugą.
