Naujausios
Mokesčius mokame, o ką gauname?
Nebegaliu būti abejingu piliečiu, senai žinau, jog viešumas daro stebuklus.
Problema: Šiaulių Lieporių parkas. Savivaldybės tinklapyje rašoma: „Lieporių parkas – tarp V. Grinkevičiaus, Lieporių, Statybininkų, Dariaus ir Girėno gatvių. Pasodintas 1960-1970-ais metais, statant Lieporių gyvenamąjį rajoną. Parkas gerai suplanuotas, paliktos plačios erdvės, tvenkinys, kalvelės, kurios leidžia apžvelgti parko medynus. Jame auga liepos, klevai, kaštonai, ąžuolai, tuopos, gluosniai, eglės, šermukšniai, pasitaiko švedinių šermukšnių, riešutmedžių, maumedžių, uosių. Jis noriai lankomas gyventojų. Šis parkas užima 13,42 ha plotą.“
Gyvename netoli parko, labai norėtųsi per šias tvankias dienas rytais išeiti su jaunėliu įkvėpti gryno oro, pavaikščioti, tačiau...
Parkas apleistas, žolė nepjaunama, visiškai neskiriama dėmesio gyventojų gerovei.
Parke yra tvenkinys, maži vaikai mėgsta stebėti, maitinti ten plaukiojančias antis. Norint prie tvenkinio prieiti arčiau, turi prieš tai nusipjauti žolę, išsipjauti krūmus, atrodo, tiek ir tereikia – pasiimti trimerį, kelios valandos darbo ir tvarka, bet pradedu mąstyti, jog Savivaldybei sumoku nemažai mokesčių.
Nesuprantama, kodėl negalima net parko sutvarkyti, nekalbant apie fontano įrengimą, vaikų žaidimų aikšteles, gražiai pasėtą žolę, sutvarkytus takelius ir kita?
Susidaro įspūdis, jeigu ne europiniai pinigai, miesto valdžia visai nieko nedarytų, nes gina ir tvarko darbus, kurie susiję su savo, draugų, giminių interesais, didelį dėmesį skirdami europinių projektų laimėtojų dovanoms.
Natūraliai nebekyla klausimas, kodėl Šiauliai toks tuščias, niūrus miestas, kodėl parkuose nėra jaunimo, nekrykštauja vaikai, kodėl tokie dideli emigracijos mastai.
Pridedu tik dalies matytos netvarkos nuotraukų.
Pagarbiai pilietis kuriam ne vis vien
Asmeninės nuotr.
