
Naujausios
Neįgalieji vežimėliuose keliavo po Žemaitiją
Liepos penktąją iškeliavęs iš Pakruojo, po penkių dienų, užsukęs ir į Žemaitijos miestus bei miestelius, neįgaliųjų vežimėliuose judantis dvyliktukas pasiekė pajūrį, Palangą.
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga tokia kelione pirmiausia siekė parodyti, kad neįgaliojo vežimėlis nėra kliūtis keliauti, išsiaiškinti, kaip tokiems neįgaliesiems pritaikyta vietovių infrastruktūra.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Ginta Žemaitaitytė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė, pasakojo, jog dvylika žmonių iš Žagarės, Tauragės, Pakruojo, Vilniaus, Kauno, Šilalės vežimėliais iš Pakruojo išvyko liepos penktąją.
Numatytas maršrutas driekėsi per mažesnius Lietuvos miestelius. Kuršėnuose keliautojai susitiko su miesto seniūnu Vytautu Gedmontu, važinėjo po miestą, įvertino neįgaliesiems padarytus įvažiavimus ir panašiai. Vienai nakčiai įsikūrė Pakumulšio gyvenvietėje.
Prie judančių vežimėliuose per kelionę prisijungdavo vietinių bendruomenių atstovų-dviratininkų. Dviratininkai ne tik lydėdavo keliautojus, bet ir padėdavo jiems įveikti kliūtis, įkalnes.
Visuose miesteliuose yra žmonių judančių tik vežimėliuose. Kuo mažesnis miestelis, tuo, pasak G. Žemaitaitytės, sunkiau neįgaliam žmogui būti savarankiškam.
Neįgaliųjų organizacijos kuria įvairius projektus, organizuoja stovyklas, renginius, kad patyręs traumą, po insulto žmogus kaip tik įmanoma taptų savarankiškesnis. Tą patį daro ir reabilitacinių ligoninių specialistai. Tačiau, Gintos Žemaitaitytės įsitikinimu, visos lėšos, įdėtos į žmogaus savarankiškumą, tarytum sudūžta žmogui grįžus į kasdienybę. Mažame miestelyje, gyvenvietėje, savo gyvenamoje aplinkoje neįgalus žmogus savarankiškai nenuvyks į parduotuvę, neturės kur pastatyti automobilį ir panašiai.
„Susitikome su Palangos meru, aplankėme Palangos reabilitacinę ligoninę, važiavome ir į miestą. Daug dėl neįgaliųjų padaryta, bet yra ir taisytinų dalykų. Pavyzdžiui, prie Lino tako įrengtas tualetas neįgaliesiems. Bet jis dirba tik nuo 9 ryto iki 9 vakaro“, – pastebėjimais dalijosi G. Žemaitaitytė.
Pasak Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorės, mūsų šalis nėra tinkamai pasirengusi neįgaliems žmonėms keliauti. Ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams. Europoje daug negalią turinčių žmonių keliauja, yra išvystytas socialinis turizmas.
„Ši kelionė – pirmiausia savo jėgų ir galimybių patikrinimas: kiek esame stiprūs, draugiški, kaip galime vienas kitam padėti. Sekmadienį, pavyzdžiui, nuriedėjome net 54 kilometrus. Kartu vežiojamės palapinę-tualetą, viryklę, gaminame maistą. Turime ir pagalbininkų“, – pasakojo D. Žemaitaitytė.
Vytauto GEDMONTO nuotr.
Keliautojai neįgaliųjų vežimėliuose lankėsi ir Kuršėnuose.
Elektrinis neįgaliojo vežimėlis |