Neįgalieji vežimėliuose keliavo po Žemaitiją

Neįgalieji vežimėliuose keliavo  po Žemaitiją

Neį­ga­lie­ji ve­ži­mė­liuo­se ke­lia­vo po Že­mai­ti­ją

Lie­pos penk­tą­ją iš­ke­lia­vęs iš Pak­ruo­jo, po pen­kių die­nų, už­su­kęs ir į Že­mai­ti­jos mies­tus bei mies­te­lius, neį­ga­lių­jų ve­ži­mė­liuo­se ju­dan­tis dvy­lik­tu­kas pa­sie­kė pa­jū­rį, Pa­lan­gą.

Lie­tu­vos žmo­nių su ne­ga­lia są­jun­ga to­kia ke­lio­ne pir­miau­sia sie­kė pa­ro­dy­ti, kad neį­ga­lio­jo ve­ži­mė­lis nė­ra kliū­tis ke­liau­ti, iš­siaiš­kin­ti, kaip to­kiems neį­ga­lie­siems pri­tai­ky­ta vie­to­vių inf­rast­ruk­tū­ra.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Gin­ta Že­mai­tai­ty­tė, Lie­tu­vos žmo­nių su ne­ga­lia są­jun­gos pro­jek­tų koor­di­na­to­rė, pa­sa­ko­jo, jog dvy­li­ka žmo­nių iš Ža­ga­rės, Tau­ra­gės, Pak­ruo­jo, Vil­niaus, Kau­no, Ši­la­lės ve­ži­mė­liais iš Pak­ruo­jo iš­vy­ko lie­pos penk­tą­ją.

Nu­ma­ty­tas marš­ru­tas drie­kė­si per ma­žes­nius Lie­tu­vos mies­te­lius. Kur­šė­nuo­se ke­liau­to­jai su­si­ti­ko su mies­to se­niū­nu Vy­tau­tu Ged­mon­tu, va­ži­nė­jo po mies­tą, įver­ti­no neį­ga­lie­siems pa­da­ry­tus įva­žia­vi­mus ir pa­na­šiai. Vie­nai nak­čiai įsi­kū­rė Pa­ku­mul­šio gy­ven­vie­tė­je.

Prie ju­dan­čių ve­ži­mė­liuo­se per ke­lio­nę pri­si­jung­da­vo vie­ti­nių bend­ruo­me­nių at­sto­vų-dvi­ra­ti­nin­kų. Dvi­ra­ti­nin­kai ne tik ly­dė­da­vo ke­liau­to­jus, bet ir pa­dė­da­vo jiems įveik­ti kliū­tis, įkal­nes.

Vi­suo­se mies­te­liuo­se yra žmo­nių ju­dan­čių tik ve­ži­mė­liuo­se. Kuo ma­žes­nis mies­te­lis, tuo, pa­sak G. Že­mai­tai­ty­tės, sun­kiau neį­ga­liam žmo­gui bū­ti sa­va­ran­kiš­kam.

Neį­ga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jos ku­ria įvai­rius pro­jek­tus, or­ga­ni­zuo­ja sto­vyk­las, ren­gi­nius, kad pa­ty­ręs trau­mą, po in­sul­to žmo­gus kaip tik įma­no­ma tap­tų sa­va­ran­kiš­kes­nis. Tą pa­tį da­ro ir rea­bi­li­ta­ci­nių li­go­ni­nių spe­cia­lis­tai. Ta­čiau, Gin­tos Že­mai­tai­ty­tės įsi­ti­ki­ni­mu, vi­sos lė­šos, įdė­tos į žmo­gaus sa­va­ran­kiš­kumą, ta­ry­tum su­dūž­ta žmo­gui grį­žus į kas­die­ny­bę. Ma­ža­me mies­te­ly­je, gy­ven­vie­tė­je, sa­vo gy­ve­na­mo­je ap­lin­ko­je neį­ga­lus žmo­gus sa­va­ran­kiš­kai ne­nu­vyks į par­duo­tu­vę, ne­tu­rės kur pa­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį ir pa­na­šiai.

„Su­si­ti­ko­me su Pa­lan­gos me­ru, ap­lan­kė­me Pa­lan­gos rea­bi­li­ta­ci­nę li­go­ni­nę, va­žia­vo­me ir į mies­tą. Daug dėl neį­ga­lių­jų pa­da­ry­ta, bet yra ir tai­sy­ti­nų da­ly­kų. Pa­vyz­džiui, prie Li­no ta­ko įreng­tas tua­le­tas neį­ga­lie­siems. Bet jis dir­ba tik nuo 9 ry­to iki 9 va­ka­ro“, – pa­ste­bė­ji­mais da­li­jo­si G. Že­mai­tai­ty­tė.

Pa­sak Lie­tu­vos žmo­nių su ne­ga­lia są­jun­gos pro­jek­tų koor­di­na­to­rės, mū­sų ša­lis nė­ra tin­ka­mai pa­si­ren­gu­si neį­ga­lie­ms žmo­nėms ke­liau­ti. Ne tik lie­tu­viams, bet ir už­sie­nie­čiams. Eu­ro­po­je daug ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių ke­liau­ja, yra iš­vys­ty­tas so­cia­li­nis tu­riz­mas.

„Ši ke­lio­nė – pir­miau­sia sa­vo jė­gų ir ga­li­my­bių pa­tik­ri­ni­mas: kiek esa­me stip­rūs, drau­giš­ki, kaip ga­li­me vie­nas ki­tam pa­dė­ti. Sek­ma­die­nį, pa­vyz­džiui, nu­rie­dė­jo­me net 54 ki­lo­met­rus. Kar­tu ve­žio­ja­mės pa­la­pi­nę-tua­le­tą, vi­ryk­lę, ga­mi­na­me mais­tą. Tu­ri­me ir pa­gal­bi­nin­kų“, – pa­sa­ko­jo D. Že­mai­tai­ty­tė.

Vy­tau­to GED­MON­TO nuo­tr.

Ke­liau­to­jai neį­ga­lių­jų ve­ži­mė­liuo­se lan­kė­si ir Kur­šė­nuo­se.

  Elektrinis neįgaliojo vežimėlis