Naujausios
Nematyti grybai nustebino dydžiu
Linksmučiuose (Pakruojo r.) gyvenantys Angelė ir Zigmas Ožalai krūmokšniuose šalia sodybos rado keliasdešimt iki tol nematytų grybų. Nustebinti jų dydžio sodiečiai kreipėsi į redakciją.
Azartiškas grybautojas Z. Ožalas, gerai pažįstantis grybus, tokių nežinojo: grupėmis augančių, ryškių, spalva primenančių rudmėses, o koto forma – kelmučius. Jų tarp žolių augo gal pusšimtis, gal daugiau. Du didžiausius, kurių kepurėlių skersmuo siekė 22, kepuraičių perimetras (apjuosus) – 59, o kotų ilgis – 18--20 centimetrų, vyras išrovęs atnešė į „Šiaulių krašto" redakciją.
„Išsigimę dėl klimato kaitos kelmučiai“, – juokavo sodietis.
Nežinomi grybai išaugo šalia kelintus metus tuose pat krūmokšniuose dygstančių žvynabudžių. Pastaruosius valgomus grybus Ožalai vadina kelmučiais ir mano, kad ryškieji naujokai gali būti jų atmaina.
Z. Ožalas spėjo, kad nežinomųjų grybiena krūmokšniuose atsirado kartu su ten išpiltomis nebereikalingomis pjuvenomis.
Lietuvos botanikos instituto mikologijos laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė paaiškino, kad Linksmučių grybai – auksuotosios smulkiažvynės (lotyniškas pavadinimas – phaeolepiota aurea).
„Tai stambus ir efektingas grybas, jį į laboratoriją atneša ar nuotraukų atsiunčia kiekvienais metais. Nes auksuotoji smulkiažvynė mėgsta gerą dirvožemį, todėl dygsta pastebimose vietose: parkuose, pamiškėse, pakelėse“, – teigia J. Motiejūnaitė.
Mokslininkė informavo, jog šis grybas neretas, anksčiau literatūroje buvo nurodoma, kad jis – valgomas. Tačiau neseniai atrasta, kad grybas turi žmonėms nuodingų cianidų grupės medžiagų. Todėl auksuotųjų smulkiažvynių valgyti nerekomenduojama.
Šių grybų kepurėlių skersmuo gali siekti iki 35, o kotų ilgis – iki 20 ar dar daugiau centimetrų.
„Šiaulių krašto“ inf.
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
DYDIS: Linksmučiuose rastų smulkiažvynių porelė nustebino dydžiu.
KOLONIJA: Netoli sodybos krūmokšniuose tarp žolių įsikūrė auksuotųjų smulkiažvynių kolonija.
