Naujausios
Netolygi regionų plėtra stiprina Vilnių, ne Lietuvą
778-ojo Šiaulių gimtadienio proga Šiaulių universitete surengta mokslinė–praktinė konferencija, skirta regiono ekonomikai ir verslui. Seimo narė Agnė Bilotaitė teigė, kad regioninės politikos stygius neigiamai veikia regionus. Šiauliams ji linkėjo ambicijų ir proveržio.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Savivaldybės nesuinteresuotos
Seimo narė, Regionų plėtros šešėlinė ministrė Agnė Bilotaitė konferencijoje kalbėjo apie regioninės politikos poveikį Šiauliams ir šiauliečiams.
Ji akcentavo, kad politiniame gyvenime stinga dėmesio tolygiai regionų plėtrai. Atotrūkis tarp didmiesčių, ypač Vilniaus, bei likusios Lietuvos netrukus gali pasiekti kritinę ribą.
„Regioninės politikos ir taikomų priemonių nepakanka, ši sritis nebuvo įtraukta nė į vienos partijos programines nuostatas“, – konstatavo A. Bilotaitė. Anot jos, ši tema nelabai rūpi ir ekspertams, ir mokslininkams.
Apie regioninės politikos trūkumą liudija regionų plėtros rezultatai.
Šiaulių regionas atsilieka pagal vidutinį darbo užmokestį, tiesiogines užsienio investicijas ir kitus rodiklius. Regionams gresia demografinė krizė. Nerasdamos darbo jaunos šeimos emigruoja į užsienį arba į Vilnių.
„Savivaldybių biudžetų formavimo metodika nemotyvuoja savivaldybių, nes papildomai surinktus mokesčius savivaldybė grąžina į valstybės biudžetą ir praranda galimybę panaudoti uždirbtas lėšas savo regionui“, – sakė šešėlinė ministrė.
Ji siūlė keisti savivaldybių biudžetų formavimo metodiką taip, kad papildomai surinktos lėšos liktų savivaldybėms, kad savivaldybės gautų dotacijas už užimtumo didinimą.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad konservatoriai Seime užregistravo regioninės plėtros įstatymo projektą, kuriame siūlo regionų plėtrą skatinančių priemonių paketą. Regionuose besikuriančiam verslui konservatoriai siūlo taikyti pelno mokesčio lengvatą, proporcingą surinktam gyventojų pajamų mokesčiui. Jaunimas likti regione būtų viliojamas per palankią švietimo ir būsto politiką.
Žemės ūkis neišnaudoja visų galimybių
Žemė ūkio indėlį į Šiaulių regiono plėtrą nagrinėjusi Aleksandro Stulginskio universiteto profesorė Vlada Vitunskienė pabrėžė, kad apskrities žemės ūkiui per praėjusį finansinį periodą – 2007–2013 metais – teko bene didžiausia parama. Lėšos tiesioginėms investicijoms ir kaimo plėtros programai sudarė 15 procentų nuo visos paramos šalyje ir siekė 1779, 7 milijono litų. Daugiau negu Šiaulių apskritis gavo tik Panevėžio regionas.
Tačiau Šiaulių apskritis yra priešpaskutinėje vietoje tarp visų apskričių pagal paramą, tenkančią vienam hektarui žemės ūkio naudmenų. Kaimo plėtros programos lėšos Šiaulių apskrityje panaudojamos prasčiausiai – jų hektarui tenka kone trečdaliu mažiau nei vidutiniškai šalyje ir yra paskutinis rezultatas tarp apskričių.
Pranešėjos duomenimis, Šiaulių apskrityje galimybių neišnaudoja ir agrarinė aplinkosauga.
Per mažai ūkio subjektų
Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas pranešime pabrėžė, kad Europoje regionų plėtra siejama su pramonės indėliu ir jos dalimi kuriant pridėtinės vertės produktą.
Šiaulių regionas atsilieka nuo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir net Telšių regionų pagal sukuriamo bendrojo vidaus produkto dalį vienam gyventojui. Pranešėjo nuomone, tokį rezultatą lemia palyginti mažas Šiaulių regione veikiančių ūkio subjektų skaičius. Jų yra tik 6896 (7,6 procento), o Vilniaus – 34419 (38 procentai), Kauno – 18327 (20 procentų), Klaipėdos – 10543 (11,6) procento. Tai rodo ekonominį Šiaulių regiono atsilikimą ir mažesnį potencialą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRIORITETAS: Europinė parama, Seimo narės Agnės Bilotaitės nuomone, turėtų būti panaudojama ne asfaltui ir trinkelėms kloti, o regionų verslui ir ekonomikai skatinti.
