Numerologija – reformoms vilkinti

Numerologija – reformoms vilkinti

Nu­me­ro­lo­gi­ja – re­for­moms vil­kin­ti

Rū­ta VAI­NIE­NĖ

Po tru­pu­tį aiš­kė­ja, kuo iš­si­skirs šio Sei­mo ket­ve­rių me­tų lai­ko­tar­pis. Ant Vy­riau­sy­bės sta­lo gu­la vie­na po ki­tos va­di­na­mo­sios re­for­mos, ku­rių es­mė – skai­čių ek­vi­lib­ris­ti­ka. Val­džia jau ku­ris lai­kas už­sii­ma gry­na nu­me­ro­lo­gi­ja – tam tik­rų lai­ko, kie­kio ar dar ko­kių nors kie­ky­bi­nių pa­ra­met­rų per­dė­lio­ji­mu ir su­ma­ži­ni­mu.

Ži­no­ma, kad daž­na re­for­ma bū­na su­si­ju­si su tam tik­ro­mis kie­ky­bi­nė­mis per­mai­no­mis, ta­čiau pa­pras­tai jos atei­na kaip re­for­mos pa­sek­mė. Šian­die­ni­niuo­se re­for­mų svars­ty­muo­se nu­me­ro­lo­gi­ja grie­žia pir­mu smui­ku, kie­ky­bi­niai pa­ra­met­rai yra ta­pę pa­grin­di­niu re­for­mų tiks­lu.

Štai Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja no­ri il­gin­ti moks­lo me­tų truk­mę. Nes Lie­tu­vo­je moks­lei­viai mo­ko­si la­bai trum­pai, trum­piau mo­ko­si tik Lat­vi­jos moks­lei­viai. At­si­lie­ka­me ir pa­gal mo­ky­mo re­zul­ta­tus.

Ar pail­gi­nus moks­lo me­tus pa­ge­rė­tų mo­ky­mo­si re­zul­ta­tai? Grei­čiau­siai – ne, vi­soms ki­toms są­ly­goms iš­li­kus ne­pa­ki­tu­sioms. Nes jei mo­ky­mo­si pro­gra­mos ir mo­ky­mo me­to­di­kos, ir pe­da­go­gų kva­li­fi­ka­ci­ja, ir jų mo­ty­va­ci­ja, ir dar daug ki­tų da­ly­kų lie­ka to­kie pa­tys, tai moks­lo me­tų il­gi­ni­mas yra tik nu­me­ro­lo­gi­ja. Kai dar ko­kią de­šim­tį me­tų pa­si­mo­kę il­giau vis vie­na ma­ty­si­me pra­stus re­zul­ta­tus, ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti: oi, moks­lo truk­mė dar ne vis­kas, rei­kia kaž­ko dau­giau. Lyg šian­dien to ne­ži­no­tu­me.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos są­ra­še dar vie­na nu­me­ro­lo­gi­nė re­for­ma – uni­ver­si­te­tų skai­čiaus ma­ži­ni­mas. Pa­sa­kė, kad tu­ri bū­ti pen­ki, tai da­bar stum­do­ma­si, kaip tie pen­ki tu­ri su­si­dė­lio­ti. Kaip ta­me žai­di­me, kai kė­džių yra ma­žiau nei no­rin­čių ant jų pa­dė­ti sė­dy­nę. Kai bet kaip su­jun­gus uni­ver­si­te­tus dar po pen­ke­rių me­tų ne­pa­tek­si­me į jo­kius šim­tu­kus, ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti: oi, uni­ver­si­te­tų skai­čius dar ne vis­kas. Rei­kia kaž­ko dau­giau. Lyg šian­dien to ne­ži­no­tu­me.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ir­gi my­li nu­me­ro­lo­gi­ją, gal net ga­lė­tų tap­ti nu­me­ro­lo­gi­nių re­for­mų ly­de­re. Al­ko­ho­lio pre­ky­bos lai­ką su­trum­pin­ti „nuo–iki“, sek­ma­die­niais – dar la­biau „iki“. Pre­ky­bos vie­tų skai­čių su­ma­žin­ti „nuo–iki“. Am­žių, nuo ka­da ga­li­ma var­to­ti al­ko­ho­lį, pail­gin­ti – „iki“. Ak­ci­zus pa­kel­ti, dar pa­kel­ti, ir dar pa­kel­ti. Ta­da lauk­ti tau­tos iš­blai­vė­ji­mo. Kaip vis­kas jai pa­pras­ta – vie­nin­te­lė kliū­tis, ku­rią rei­kia įveik­ti – nie­ka­dė­jai ga­min­to­jai ir pre­ky­bi­nin­kai. Kai po ket­ve­rių me­tų ne­liks da­lies ga­min­to­jų ir pre­ky­bi­nin­kų, ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti, ups, su­klys­ta. Lyg šian­dien to ne­ži­no­tu­me.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, pa­na­šu, ir­gi nu­me­ro­lo­gi­jos ger­bė­ja. Sus­kai­čia­vo mo­kes­čių leng­va­tas ir jas nai­kins. Po leng­va­to­mis pa­ten­ka vi­si, ku­rie mo­ka nors tru­pu­tį ma­žiau nei mak­si­mu­mą. Dar su­jungs du mo­kes­čius į vie­ną – „Sod­rą“ ir gy­ven­to­jų pa­ja­mų. Pa­si­ro­do, ke­ti­na­ma jung­ti tik ta­ri­fą, o ad­mi­nist­ra­vi­mo – ne. Bus toks mo­kes­tis – Sia­mo dvy­nys. Lyg ir vie­nas, bet ne vie­nas. Du vie­na­me. Vie­ną mo­kes­tį ad­mi­nist­ruos dvi ins­ti­tu­ci­jos. De­vy­nios auk­lės – vai­kas be gal­vos. Kai po leng­va­tų pa­nai­ki­ni­mo ir mo­kes­čių jun­gi­mo biu­dže­tas vis vie­na bus kiau­ras, ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti, oi, ne­su­vei­kė. Rei­kia eko­no­mi­nio ak­ty­vu­mo. Lyg šian­dien to ne­ži­no­tu­me.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja taip pat tu­ri nu­me­ro­lo­gi­nių pla­nų. Ji gal jun­gi­nės pen­si­jų sis­te­mą. Gal mė­gins su­jung­ti ant­rą pa­ko­pą su tre­čia – jungs du ne­su­jun­gia­mus da­ly­kus į vie­ną. Ba­zi­nę pen­si­ją jungs prie vals­ty­bės biuž­de­to, o vals­ty­bės su­bsi­di­ją gal ir vi­sai iš­jungs. Kai žmo­nės eis į pen­si­ją po ke­lių de­šimt­me­čių ir gaus tris ries­tai­nio sky­les, ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti – val­džia ne­gal­vo­jo apie žmo­gų. Ji gal­vo­jo apie skai­čiu­kus. Lyg šian­dien to ne­ži­no­tu­me.