Naujausios
ANT METŲ SLENKSČIO
Nuskaidrinkime šventes ramybe
Remigijus Adomaitis, Šiaulių dainavimo mokyklos „Dagilėlis“ direktorius, berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ vadovas:
— Laikas iki šv. Kalėdų man pačiam — sunkus, suintensyvėja koncertinis sezonas. Muzikantai visada daugiau dirba, kai kiti švenčia — norisi visiems praskaidrinti šventes. Bet meno žmogui — tai ir pojūtis, kad esi reikalingas.
Prieš keletą metų mąsčiau, kad tai, ką darome, niekam nereikalinga. Atrodė, reikia braukti daugelį dalykų, nebereikia nė to tradicinio kalėdinio „Dagilėlio“ koncerto Šiaulių katedroje. Maniau, padainuosime paskutinį kartą.
Bet kai pamatėme pilną Katedrą, suvokiau, jog negalime atsisakyti to, kas žmonėms yra reikalinga. Tas koncertas — kažkam džiaugsmas, kitam — galimybė susimąstyti.
Laikotarpis po kalėdinio koncerto, kuris vyksta Katedroje kiekvienais metais gruodžio 26 dieną, man ir yra tas stabtelėjimas, kai savęs paklausi, ar taip dirbi ar padarai viską?
Sustabdai save nuo bėgimo, kad pasižiūrėtum į priekį, bet ne tam, kad atsigrįžtum atgal. Dėl to, kas jau buvo, gali tik trumpam pasidžiaugti ar pasakyti: tiek to, viskas jau praėjo...
***
Vaikams Kalėdų dovanėlės — džiugu ir svarbu. Bet vaikai iš mūsų laukia nuolatinio dėmesio, ne vien dovanų.
Džiaugiuosi, kad „dagilėliai“ ir jų tėvai yra kitokie, nei dažnai gali pamatyti už mokyklos ribų. Tėvai yra susirūpinę savo atžalomis. Jie bando rasti savo vaikui užsiėmimą, kuris jį keistų.
Ir mes, mokytojai, bandome vaikus keisti. Jie mokomi susikaupti, įsigilinti į esmę, per muziką vaikai į gyvenimą pradeda žvelgti giliau. O esmės ieškojimas šiandien yra retas dalykas. Vis paviršiumi plaukiame.
***
Kai pamatau jau papuoštą eglutę — miesto aikštėje ar prekybos centre, gražu ir smagu. Šventės kūrimas prasideda. Nemanau, kad reikia smerkti ankstyvą šventinį šurmulį: kuo daugiau džiaugsmo, vidinio komforto, tuo geriau.
Bloga nuo begalinio blogų žinių srauto. Krizės, taupymai, „Snoro“ bankrotas — problemos akcentuojamos, eskaluojamos, išpučiamos. Bloga naujiena pereina visas televizijas, visas laidas. O kultūrai tame sraute skiriamos tik kelios minutės.
Jeigu kultūrai būtų kitoks dėmesys, tai mes ir gyventume geriau. Į gilumą eitume — nereikėtų tik paviršinio blizgučio.
***
Mes daug ką darome iš asmeninės iniciatyvos. Daugelis mokytojų savo iniciatyva dirba su mokiniais papildomai, nes nori DUOTI. Nori, kad vaikui pasisektų, kad jis pajustų kūrybos džiaugsmą.
Moralinis, kūrybinis pasitenkinimas savo darbu mums padeda daug ką daryti asmenine iniciatyva, turime didelių siekių. Per savo optimizmą nė nesuvokiame, kokie ateinantys metai bus sunkūs, kai finansavimas braukiamas per 30 procentų.
Kita vertus, kur ta riba? Kiek žmonės galės dirbti iš iniciatyvos, jeigu reikės galvoti iš ko gyventi? Bet vis tikiuosi, kad miesto valdžios vyrai suvoks, jog negalima į visus vienodai žiūrėti.
***
Dvasinė ramybė ir džiaugsmas telydi šv.Kalėdas.
Visiems ir sau linkėčiau tokio nusiraminimo, pabuvimo be rūpesčių šeimose.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
