Nuspręsta už tave, susimokėk, vartotojau

Nusp­ręs­ta už ta­ve, su­si­mo­kėk, var­to­to­jau

Rū­ta VAI­NIE­NĖ

Yra to­kia val­džios funk­ci­ja – var­to­to­jų ap­sau­ga. Val­džia la­bai mie­lai jos ima­si ir var­to­to­jų in­te­re­sais ga­li pa­grįs­ti ko­ne kiek­vie­ną sa­vo spren­di­mą. Tie spren­di­mai pa­pras­tai yra su­si­ję su pa­pil­do­mų ap­ri­bo­ji­mų nu­sta­ty­mu. Tų rei­ka­la­vi­mų įgy­ven­di­ni­mas kai­nuo­ja, ir var­to­to­jas su­si­mo­ka ne­ma­žą kai­ną už tai, kad bū­tų taip ap­sau­go­tas.

Daug var­to­to­jų ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mų at­ke­liau­ja iš Eu­ro­pos Są­jun­gos. Štai, pa­vyz­džiui, jau nuo šių me­tų pra­džios sta­to­mi pa­sta­tai tu­ri bū­ti ne že­mes­nės nei A ener­ge­ti­nio nau­din­gu­mo kla­sės. Di­rek­ty­vos įgy­ven­di­ni­mas bu­vo ati­dė­tas iki lapk­ri­čio, tai­gi – jau įsi­ga­lio­jo. Ir da­bar ne tik ko­kį dau­gia­bu­tį, bet ir nuo­sa­vą na­mą nu­spren­dęs pa­si­sta­ty­ti žmo­gus, no­ri jis to ar ne­no­ri, tu­rės pai­sy­ti aukš­tų rei­ka­la­vi­mų. Lo­gi­ka to­kia: dau­giau su­mo­kė­si sta­ty­da­mas na­mą, bet ma­žiau iš­lei­si jį eksp­loa­tuo­da­mas, o svar­biau­sia – dar ir sau­go­si ap­lin­ką.

De­ja, bet var­to­to­jas to­kia jo ir ap­lin­kos „ap­sau­ga“ per prie­var­tą vi­sai ne­si­džiau­gia. Spe­cia­lis­tai skai­čiuo­ja, kad dėl aukš­tes­nės eko­no­mi­nio nau­din­gu­mo kla­sės, sta­ty­bų kai­na ga­li pa­di­dė­ti vi­su ket­vir­ta­da­liu, o at­si­pir­ki­mas – ga­na il­gas. Tie, ku­rie no­ri ir ga­li in­ves­tuo­ti į na­mo san­da­ru­mą, tai ir da­ro sa­vo no­ru. O štai tie, ku­rie no­rė­tų da­ry­ti ki­taip, tie­siog pra­ra­do pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bę. Jie pri­vers­ti elg­tis gal­būt prie­šin­gai sa­vo pa­ja­mų cik­lui, o gal­būt net ir prie­šin­gai vi­sai eko­no­mi­nei lo­gi­kai. Mat vi­si „tau­pių“ na­mų at­si­pir­ki­mai bu­vo skai­čiuo­ti su prie­lai­da, kad ener­ge­ti­kos iš­tek­liai kas­met su pa­grei­čiu brangs. Pas­ta­rie­ji me­tai pa­ro­dė, kad iš­tek­liai ga­li ir pig­ti.

Iš Eu­ro­pos Są­jun­gos at­ke­liau­ja dar vie­nas re­gu­lia­vi­mas. Eu­ro­pos Par­la­men­tas jau priė­mė re­zo­liu­ci­ją, pa­gal ku­rią per atei­nan­čius dve­jus me­tus bus ap­ri­bo­tas trans­rie­ba­lų nau­do­ji­mas mais­to pra­mo­nė­je. Trans­rie­ba­lai dėl sa­vo sa­vy­bių ir ma­žos kai­nos itin pa­pli­to. O ne­sai­kin­gas jų var­to­ji­mas la­bai pa­di­di­na šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ką. Ka­dan­gi šis ri­bo­ji­mas sie­ja­mas su žmo­gaus svei­ka­ta, jam pa­si­prie­šin­ti bus dar sun­kiau. Kiek­vie­nas ar­gu­men­tas „prieš“ bus su­tin­ka­mas neat­re­mia­mu klau­si­mu: jūs ką, no­ri­te, kad mais­to pra­mo­nė sarg­din­tų žmo­gų?

Pa­lau­ki­te, o ko gi no­ri pa­ts žmo­gus? Ko gi no­ri pa­ts var­to­to­jas? Šis klau­si­mas, de­ja, ne­beuž­duo­da­mas, nes val­džia  vis­ką ži­no ge­riau. O var­to­to­jas juk no­ri ko? Vi­sų pir­ma, jis no­ri bū­ti in­for­muo­tas. Ačiū die­to­lo­gams, ku­rie paaiš­ki­na, kad gau­sus trans­rie­ba­lų var­to­ji­mas ga­li pa­kenk­ti svei­ka­tai. Ačiū sta­ty­bi­nin­kams, ku­rie ga­li pa­siū­ly­ti ener­ge­tiš­kai efek­ty­vius na­mus. Vi­siems dė­ko­ja var­to­to­jas ir ren­ka­si. Svar­biau­sias da­ly­kas, ko la­biau už vis­ką rei­kia kiek­vie­nam žmo­gui – tai pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bės.

Ir net jei vi­si var­to­to­jai pa­ro­dy­tų, kad ren­ka­si tik A kla­sės na­mus ir tik aly­vuo­gių alie­jų, tai ne­ga­li bū­ti pa­grin­das pa­nai­kin­ti B kla­sės sta­ti­nio ar trans­rie­ba­lo ga­li­my­bę. Pa­si­rin­ki­mo tei­sė ir yra tik­ro­ji var­to­to­jų ap­sau­ga. Ir jo at­sa­ko­my­bė, kaip neat­sie­ja­ma lais­vo pa­si­rin­ki­mo da­lis, taip pat tu­rė­tų bū­ti. De­ja, rei­ka­lai yra stip­riai pa­žen­gę keis­ta kryp­ti­mi. Tu­ri­me leng­va­ti­nį PVM šil­dy­mui, kaip pa­ska­tą ne­tau­piam ši­lu­mos var­to­ji­mui. Tu­ri­me su­vals­ty­bin­tą svei­ka­tos fi­nan­sa­vi­mą, kaip pa­ska­tą ne­svei­ka­tai. Iš pra­džių nui­ma at­sa­ko­my­bę, o po to ati­ma pa­si­rin­ki­mą, už vis­ką su­mo­ka var­to­to­jas, ir vi­sa tai va­di­na­ma var­to­to­jų ap­sau­ga. Yra toks moks­li­nės fan­tas­ti­kos žan­ras apie vi­suo­ti­nę žmo­gaus gy­ve­ni­mo kont­ro­lę, va­di­na­mas dis­to­pi­ja. Pa­na­šu, kad to­kių ro­ma­nų au­to­riams grei­tai bus sun­ku pra­nok­ti gy­ve­ni­mo tik­ro­vę.