Pa­ro­do­je – šimt­me­tį me­nan­tys vei­dai

Pa­ro­do­je – šimt­me­tį me­nan­tys vei­dai

Kel­mės Že­mai­tės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je veikia fo­tog­ra­fės Vir­gi­ni­jos Oli­šaus­kai­tės-Nor­ku­vie­nės (Vir­gi­ni­jos ON) nuo­trau­kų pa­ro­da „Šimt­me­tį me­nan­tys vin­giai“, ski­ria­ma ar­tė­jan­čiam Lie­tu­vos šimt­me­čiui.

Pa­ro­dos au­to­rė tei­gė, jog šių die­nų pa­sau­ly­je vy­rau­jant jau­nys­tės ir gro­žio kul­tui, jai la­bai no­rė­jo­si už­fik­suo­ti sa­vaip gra­žią, pa­tir­ties ku­pi­ną bran­dą – se­nat­vę. Tarp po­rtre­tų iš vi­sos Lie­tu­vos – ir Ju­ze­fa Ra­ma­naus­kai­tė iš Kra­žių, šie­met su­lau­ku­si 101 me­tų.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Vir­gi­ni­ja Oli­šaus­kai­tė-Nor­ku­vie­nė per pa­ro­dos ati­da­ry­mą sa­kė, jog pa­ti su­gal­vo­jo ir nu­spren­dė fo­tog­ra­fuo­ti se­nus žmo­nes, o jos su­ma­ny­mą fi­nan­sa­vo vy­ras.

Pa­sak fo­tog­ra­fės, šiais lai­kais, ir fo­tog­ra­fi­jo­je, ir gat­vė­je vy­rau­ja jau­nys­tės ir gro­žio kul­tas. „O man no­rė­jo­si kaž­ko ki­to, kaž­ko nau­jo. Tar­si pro­tes­tuo­da­ma ne­be­no­rė­jau fo­tog­ra­fuo­ti jau­nys­tės“, – sa­kė autorė.

Maž­daug prieš me­tus ji nu­fo­tog­ra­fa­vo sa­vo mo­čiu­tę. Pri­rei­kė ne­ma­žai lai­ko, kol mo­čiu­tė at­si­vė­rė, bet nuo­trau­kos išė­jo pui­kios.

Fo­tog­ra­fė pa­ga­vo sa­ve svars­tan­čią: kaip at­ro­do ki­ti se­no­liai? Ar ir jų vei­duo­se su­ra­šy­tos is­to­ri­jos? Ko­kia jų se­nat­vė? Švie­si, lai­min­ga, o gal – vie­ni­ša, pa­mirš­ta? To­dėl nu­spren­dė fo­tog­ra­fuo­ti ir ki­tus se­nus žmo­nes. V. Oli­šaus­kai­tė-Nor­ku­vie­nė ap­va­žia­vo ne vie­ną Lie­tu­vos vie­to­vę, lan­kė Klai­pė­dos, Pa­lan­gos, Jo­niš­kio, Ža­ga­rės, Kai­šia­do­rių, Tel­šių, Kel­mės ir ki­tų kraš­tų se­no­lius. Vis­ko sa­kė pa­ma­čiu­si ir vis­ko iš­gir­du­si. Port­re­tai da­ry­ti na­tū­ra­lio­je ap­lin­ko­je, žmo­nių mėgs­ta­miau­sio­je vie­to­je, daž­nai – ir tam­sia­me kam­pe, iš ku­rio ga­li­ma žiū­rė­ti pro lan­gą.

Fo­tog­ra­fė pa­sa­ko­jo apie kiek­vie­ną pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mą po­rtre­tą, tarp ku­rių – ir 101 me­tų ne­se­niai su­lau­ku­si Ju­ze­fa Ra­ma­naus­kai­tė iš Kra­žių. „La­bai cha­riz­ma­tiš­kas žmo­gus, la­bai nuo­šir­džiai bend­rau­jan­tis, ku­pi­nas vi­di­nės stip­ry­bės, švy­tin­čių akių. Bet te­ko ki­to­je Lie­tu­vos vie­to­je bend­rau­ti su se­no­liu, ty­liai man šnabž­dė­ju­siu, jog no­ri val­gy­ti“, – įvai­riau­siais įspū­džiais ir po­ty­riais da­li­jo­si me­ni­nin­kė.

Iš pra­džių au­to­rė ke­ti­no da­ry­ti ne­spal­vo­tas nuo­trau­kas. Ta­čiau, per­žiū­rė­ju­si po­rtre­tus, pa­ste­bė­jo ir taip ne­daug su­bti­lių, bend­ram vaiz­dui ne­truk­dan­čių, spal­vų. Spal­vos nuo­trau­ko­se – „pri­ge­sin­tos“, pa­de­dan­čios at­skleis­ti po­rtre­to nuo­tai­ką.

Pa­ro­dos au­to­rė ne­no­rė­jo lan­ky­ti glo­bos na­muo­se gy­ve­nan­čių se­no­lių. Bet sy­kį sau duo­tą pa­ža­dą su­lau­žė. Du po­rtre­tai pa­ro­do­je – iš Pa­lan­gos se­ne­lių glo­bos na­mų.

Vir­gi­ni­ja Oli­šaus­kai­tė-Nor­ku­vie­nės sa­kė, jog pa­ro­da skir­ta vi­siems, nea­be­jin­giems lai­ko tėk­mei. „Nu­va­žiuo­ki­te pas sa­vo se­no­lius. Jie tik­rai lau­kia, nors ir guo­džia­si sa­ky­da­mi, jog vai­kai ne­tu­ri lai­ko, už­si­ver­tę dar­bais. Jiems tik­rai mū­sų rei­kia“, – įsi­ti­ki­nu­si fo­tog­ra­fė.

Au­to­rės nuo­tr.

V. Oli­šaus­kai­tė-Nor­ku­vie­nė pa­pa­sa­ko­jo apie vi­sas pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mas nuo­trau­kas. Vie­no­je – ir jos mo­čiu­tės po­rtre­tas.

Pa­ro­do­je – ir 101 me­tų su­lau­ku­sios Ju­ze­fos Ra­ma­naus­kai­tės (vi­du­ry­je) iš Kra­žių po­rtre­tas.

Nuot­rau­ko­se se­nat­vė – įvai­ri: ir links­ma, ir kū­ry­bin­ga, ir lai­min­ga.

Fo­tog­ra­fė Vir­gi­ni­ja Oli­šaus­kai­tė-Nor­ku­vie­nė fo­tog­ra­fa­vo se­no­lius, gy­ve­nan­čius įvai­rio­se Lie­tu­vos vie­to­vė­se.