Paaiškėjo kodėl murkdomės skolose

Paaiš­kė­jo, ko­dėl murk­do­mės sko­lo­se

Gi­ta­na Mar­ko­vi­čie­nė

Vi­sus, kam nors kiek rū­pi Lie­tu­vos ge­ro­vė, da­bar­tis ir atei­tis, tu­rė­jo iš­tik­ti bent jau leng­vas šo­kas nuo to, ką au­di­to me­tu at­sklei­dė Vals­ty­bės kont­ro­lė. Ji nu­sta­tė, kad vals­ty­bė iki šiol ne­ži­no, kiek ir ko­kias pa­slau­gas tu­ri teik­ti tik vie­šo­jo sek­to­riaus ins­ti­tu­ci­jos, to­dėl stei­gia­mos vis nau­jos, nors tiek ši, tiek Al­gir­do But­ke­vi­čiaus bei dar anks­tes­nė – And­riaus Ku­bi­liaus – Vy­riau­sy­bė ža­dė­jo prie­šin­gus pro­ce­sus: įstai­gų skai­čiaus ma­ži­ni­mą.

De­ja, pa­si­ro­do, per lai­ko­tar­pį nuo 2015 m. pra­džios iki 2017 m. I ket­vir­čio pa­bai­gos at­si­ra­do dar 46 nau­jos įstai­gos.

„Lie­tu­vo­je yra per 4 tūkst. iš vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų iš­lai­ko­mų vie­šo­jo val­dy­mo ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios vyk­do vals­ty­bės val­dy­mo funk­ci­jas ir už­tik­ri­na vie­šų­jų ir ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­slau­gų tei­ki­mą“, – to­kia ci­ta­ta iš au­di­to ata­skai­tos ne­ga­li ne­šo­ki­ruo­ti.

Vals­ty­bė­je, ku­rio­je ne­bė­ra nė 3 mln. gy­ven­to­jų – per 4 tūkst. iš biu­dže­to iš­lai­ko­mų kon­to­rų. Ir jų vis dau­gė­ja. O bai­siau­sia, kad nie­kas ne­ži­no, ar jos vi­sos rei­ka­lin­gos, ką jos vei­kia, ar ne­dub­liuo­ja vie­na ki­tos funk­ci­jų! O vi­sos iš­lai­ko­mos mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais, kai da­lį jų ga­lė­tu­me skir­ti pen­si­jų, mo­ky­to­jų al­goms pa­di­di­nti ir panašiai.

Vals­ty­bė tu­ri bū­ti val­do­ma kaip ge­rai val­do­ma įmo­nė. Ūkiš­kai, ra­cio­na­liai. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kas bū­tų, jei ko­kia nors nau­jie­nų agen­tū­ra ar laik­raš­čio re­dak­ci­ja ne­ži­no­tų, ką vei­kia jos dar­buo­to­jai. Dar­buo­to­jas Var­de­nis Pa­var­de­nis su­gal­vo­tų pa­ra­šy­ti straips­nį apie tai, kaip Sei­mas ke­ti­na di­din­tis al­gas, o jo ko­le­gė Var­de­nė Pa­var­de­ny­tė ra­šy­tų apie tą pa­tį. Dvie­jų straips­nių ta pa­čia te­ma į laik­raš­čio nu­me­rį juk neį­dė­si, o ho­no­ra­rus rei­kia su­mo­kė­ti abiem. Taip dir­bant ir bank­ro­to il­gai lauk­ti ne­rei­kė­tų.

O vals­ty­bė­je iš es­mės vyks­ta tas pa­ts. Ins­ti­tu­ci­jos dub­liuo­ja vie­na ki­tos funk­ci­jas ar­ba, ki­taip ta­riant, ra­šo tuos pa­čius straips­nius į tą pa­tį laik­raš­čio nu­me­rį. Ir dar stei­gia­mos vis nau­jos įstai­gos net ne­si­gi­li­nant, ar jos rei­ka­lin­gos, ar tik siurbs mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus. Ma­tyt, tik tam, kad bū­tų įdar­bin­ti sa­vi.

Pa­vyz­džiui, kaip at­sklei­dė Vals­ty­bės kont­ro­lė, Pa­lan­gos mies­to sa­vi­val­dy­bė įstei­gė už­da­rą­ją ak­ci­nę bend­ro­vę. Ofi­cia­lus tiks­las – ge­riau ir leng­viau or­ga­ni­zuo­ti ko­ky­biš­kus ma­si­nius ren­gi­nius. Ta­čiau juos šiuo me­tu or­ga­ni­zuo­ja Pa­lan­gos kul­tū­ros ir jau­ni­mo cent­ras. Tai kam rei­kia dar vie­nos tą pa­tį da­ran­čios kon­to­ros?

Au­di­to­riai nu­sta­tė, kad sa­vi­val­dy­bės nau­jus ju­ri­di­nius vie­ne­tus stei­gia, jų stei­gi­mo tiks­lin­gu­mą ver­tin­da­mos tik for­ma­liai, nors Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mas įsak­miai nu­ro­do, kad sa­vi­val­dy­bės stei­gia nau­jus vie­šų­jų pa­slau­gų tei­kė­jus tik tais at­ve­jais, kai ki­ti tei­kė­jai vie­šų­jų pa­slau­gų ne­tei­kia ar­ba ne­ga­li jų teik­ti gy­ven­to­jams eko­no­miš­kai ir ge­ros ko­ky­bės.

Va­di­na­si, spjau­na­ma į įsta­ty­mą. O ko­kios pa­sek­mės? Jo­kių. O kaž­ko­dėl ei­li­niai pi­lie­čiai, ne­si­lai­kan­tys įsta­ty­mų, ar­ba ap­da­li­na­mi bau­do­mis ar­ba su­si­lau­kia dar bai­ses­nių pa­sek­mių.

De­ja, tai ne pir­mas Vals­ty­bės kont­ro­lės nu­sta­ty­tas gran­dio­zi­nis neū­kiš­ku­mo pa­vyz­dys. Vals­ty­bė per 27 me­tus net ne­su­ge­ba su­si­skai­čiuo­ti, kiek tu­ri tur­to, vie­na mi­nis­te­ri­ja ne­ži­no, ką val­do ki­ta. To­dėl, pa­vyz­džiui, daug ne­rei­ka­lin­gų pa­tal­pų tu­rin­ti mi­nis­te­ri­ja jas pi­giai nuo­mo­ja­si iš vers­lo, o trū­ku­mą jau­čian­ti iš vers­lo bran­giai nuo­mo­ja­si, vie­toj to, kad nuo­mo­tų­si vie­na iš ki­tos. Ras­ki­te bent vie­ną įmo­nę, bent vie­ną šei­mą, ne­ži­nan­čią, kiek tur­to tu­ri. Ne­ra­si­te.