Naujausios
UŽDUMBLĖJUSIŲ SMEGENŲ ZONOS (3)
Tęsiame rašinių ciklą apie Šiaulių miesto žaliąsias zonas. Šįkart kelionę pradedame nuo Rėkyvos aukštapelkės kanalu žemyn. Architektas Algimantas Černiauskas šią išvyką vadina kelione po neišnaudotų galimybių miestą arba nusikalstamu turimo potencialo nepanaudojimu.
Nepanaudota ežerų grandinė
„Prancūzijoje kuriama kanalų sistema, kad atitekėtų vanduo, o mes visa tai turime natūraliai, tereikia tuo pasinaudoti“, — sako architektas Algimantas Černiauskas, su kuriuo važiuojame per žaliąjį ir vandeningąjį Šiaulių stuburą — ežerų grandinę.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Šiaulių nugarkaulis
„Šiaulių situacija yra labai įdomi ir unikali. Raskite kitą tokį miestą, neskaitant Ignalinos ar Zarasų krašto, kad tiek daug būtų vandens telkinių, prie jų — pakrantės, šalia — žali parkai, želdynai ar nenutvarkytos dykros“, — sako A. Černiauskas.
Architektas vardija: unikalus aukštapelkės ežeras Rėkyva, per Banko kanalą Kulpės upeliu susiekiantis su Prūdeliu, Talkša (esančia apie 28 metrus žemiau, nei Rėkyva), Ginkūnų ežeru, kažkada kitapus Tilžės gatvės, kur dabar „Tilžės“ prekybos centras, telkšojusiu Vinkšnos ežeru.
Jau nekalbant apie vienas greta kito išbarstytus Kairių, Gudelių ežerus ar dirbtine jūrą.
Šiauliai išsidriekę plačiai — apie 80 kvadratinių kilometrų, tai yra apie 8000 hektarų plote ir yra vos ne dukart didesni už Panevėžį.
„Miesto pliusas — didžiulis potencialas, minusas — tą potencialą reikia prižiūrėti ir valdyti“, — sako architektas.
Rėkyva su prabangos prieskoniu
Pradedame nuo Rėkyvos. Sukame iš pagrindinio kelio į paplūdimį seniai remonto reikalaujančiu keliu. Kairėje — gražiai sutvarkyta mokyklos aplinka, priekyje — apleisti buvusios „Žvejų užeigos“ pastatai įgriuvusiu stogu, prižiūrimas Rėkyvos paplūdimys, užvežta smėlio vaikams. Jachtklubo pusėje — romantiškai nuteikia jachtos ir burlentės, prieplauka net alsuoja šiokios tokios potencialios prabangos prieskoniu.
„Įsivaizduokime, kad jachtų dar daugiau, ir jos daro “pagadą“, — leidžia sau pasvajoti architektas.
Jo įsitikinimu, miestas čia turėtų susivienyti su aplinkinėmis įmonėmis, sportininkais, bendruomene, verslininkai.
„Kodėl negali atsirasti vietos kempingui? Kodėl valdžia negalėtų parodyti iniciatyvos ir pagaliau išspręsti kavinės klausimo? Matyti, ką padarė jachtklubas, bendruomenė, mokykla, bet akivaizdu, kad pavienių pastangų neužtenka, norisi, kad jaustųsi šeimininkas“, — kalba A. Černiauskas.
Kryptis — prileisti žmones prie gamtos
Architekto įsitikinimu, viskas turi prasidėti nuo dokumento.
„Neateis čia meras ar pusmeris, ir nenuspręs. Turi būti dokumentas, kaip bus plėtojama visa sistema. O kad ji svarbi ir miestiečiui labai reikalinga, neabejotina“, — sako A. Černiauskas. Architekto manymu, pirmiausia reikėtų parengti specialųjį planą.
„Reikia leisti žmonėms maksimaliai priartėti prie gamtos, o ne atsitverti nuo jos. Ir ne dirbtinai kasti prūdus, o pasinaudoti tuo, ką davė gamta — natūraliais vandens duburiais“, — tvirtina architektas. Jo manymu, dabartinę kemsynų teritoriją, pajungus miesto ir privačių namų savininkų lėšas, galima būtų paversti tvenkinių sistema.
Ar tai realu? „Reikia išsikelti užduotį, ko nori pasiekti. Jei sieksi gerinti žmonių gyvenimo kokybę, ta linkme reikia ir veikti“, — sako A. Černiauskas.
Architektas sveikina kolektyvinių sodų palaipsnį virtimą gyvenamuoju rajonu, privačias statybas Pramonės gatvės gale buvusių pelkynų vietoje, Eteno-Lero gatvės atsiradimą.
Dviejų tvenkinių vizija
Vykdami Prūdelio link, fiksuojame, kurioje vietoje Kulpė kerta Pramonės gatvę, lenda po Serbentų gatve, įstrižai pro Dubijos gatvę įteka į Prūdelį.
Į Prūdelio prieigas atvažiuojame nuo Serbentų gatvės ir išlendame kitoje Prūdelio pusėje, prie pat didžiulių lietaus kanalizacijos valymo įrengimų (anot architekto, tokius laikyti šiais laikais — prabanga). Nuo įrenginių atsiveria nuostabi miesto panorama su Katedros bokštu ir po kojomis plytinčia užpelkėjusia bala.
„Jūs pažiūrėkite, kokie vaizdai, koks buvimas ir koks potencialas, kurio ne tik nematome, bet ir negalime juo pasinaudoti,“ — pradeda A. Černiauskas.
Jo įsitikinimu, čia galėtų būti antroji Prūdelio akvatorija — tereikia antrąjį, gilumoje esantį ir dabar nematomą Prūdelio dalį išvalyti ir pakelti.
Tada visa loma tarp Dubijos iki Vilniaus gatvių būtų sujungta vandenų sistema.
A. Černiauskas užsimena, kad apie 1990-tuosius metus, dirbdamas vyriausiuoju miesto architektu, turėjęs viziją, kad šioje vietoje, sujungus dviejų Prūdelių vandenis, galėtų įsikurti kažkas panašaus į Disneilendą. „Žinoma, tai buvo tik viena iš minčių, bet svarbiausia nelaikyti šių vandenų taip, kad niekas, net aplink gyvenantys žmonės negali prieiti. Tai nusikalstamas potencialo nepanaudojimas, jo rezultatas — turime apie 5 hektarus užpelkėjusio ploto miesto centre“, — sako A. Černiauskas.
Pakiltų miestiečių gyvenimo kokybė
Kas keistųsi, jei būtų sutvarkyta ši pratekančių vandenų sistema?
Architektas mano, kad čia galėtų būti įrengti puikūs dviračių ir pasivaikščiojimų takai su nuostabiais vaizdais, į vieną apjungta visų vandenų takų sistema. Į pagalbą galima būtų pasitelkti dviračių gamyklą, kitas įmones... Pakiltų ir viso didžiulio rajono, ir paties miesto gyvenimo kokybė — skersinėmis gatvelėmis gražiausiu takeliu aplinkinių rajonų gyventojai galėtų nusileisti pasivaikščioti ten, kur dabar nei vaikas, nei žvejys neprasibraus.
„Uždumblėjimas miesto cente — nėra vertybė. Tai pasekmė to, kad čia niekas nieko nedarė“, — sako A. Černiauskas.
Bandome privažiuoti prie Prūdelio iš Vilniaus gatvės pusės.
Mus pasitinka niekaip neišnykstantys odos pramonės, kanalizacijos kvapai, gražūs prisiminimai apie buvusį fontaną ir akivaizdus aplaidumas, kai kelias eina prie pat vandens, neatskirtas jokiu borteliu ar nuotėkų nuvedimu. Ir ne specialistui aišku, kad nešvara, automobilių tepalai, šiukšlės, subėga tiesiai į Prūdelį.
Paskui Kulpę, kuri pro sinagogą įteka į Talkšą, sukame Talkšos ežero link.
POTENCIALAS: Architektas A. Černiauskas su apmaudu kalba apie neišnaudotą miesto galimybę išvalyti ir pakelti antrąjį Prūdelį, kuris baigia užakti ir uždumblėti. Sutvarkius du susisiekiančius tvenkinius ir jų pakrantes miesto centre galėtų atsirasti unikali poilsio ir pasivaikščiojimų vieta.
KURORTAS: Rėkyva galėtų būti tapti kurortine miesto zona, o jachtos ir burlentės jau dabar sukelia prabangos užuominų.
KANALAS: Kulpės kanalas ties Dubijos— Serbentų gatvės sankryža. Tokia natūralia kanalų sistema yra sujungti visi Šiaulių miesto vandenys.
APSILEIDIMAS: Ir ne specialistui aišku, kad nešvara, automobilių tepalai, šiukšlės nuo šio kelio be jokių barjerų patenka tiesiai į Prūdelį.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
