Partiniams – šilčiausios vietelės

Par­ti­niams – šil­čiau­sios vie­te­lės

Da­nas NA­GE­LĖ

At­lik­tas ty­ri­mas at­sklei­dė, kad per­nai vi­du­ti­niš­kai net 4-ių iš 10-ies vals­ty­bės bei sa­vi­val­dy­bių val­do­mų įmo­nių va­do­vai bu­vo su­si­ję su par­ti­jo­mis, ypač su kon­ser­va­to­riais, li­be­ra­lais bei so­cial­de­mok­ra­tais. To pa­sek­mės skau­džios – dir­ba­ma ne tam, kad žmo­nės gau­tų ko­ky­biš­kes­nes vie­šą­sias pa­slau­gas ar kad vals­ty­bei bū­tų mo­ka­mi di­des­ni di­vi­den­dai, o kad bū­tų pa­ten­kin­ti ma­žos žmo­nių gru­pe­lės in­te­re­sai.

Par­ti­jų na­riai, net ne­pa­te­kę į Sei­mą per rin­ki­mus, ne­lie­ka be šil­tos vie­te­lės. Tie, ku­riems rin­kė­jai šyp­so­jo­si la­biau, sa­vo ko­le­gas įtai­so vals­ty­bės val­do­mo­se įmo­nė­se.

Ty­ri­mas, ku­rį fi­nan­sa­vo Šiau­rės ša­lių mi­nist­rų ta­ry­ba, o at­li­ko „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­rius, at­sklei­dė ir tai, kad po kiek­vie­nų Sei­mo bei sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų daž­nai kei­čia­mi stam­biau­sių vals­ty­bės bei sa­vi­val­dy­bių įmo­nių va­do­vai.

Pa­vyz­džiui, po pa­sku­ti­nių­jų Sei­mo rin­ki­mų, vy­ku­sių 2016-ai­siais, pa­keis­ti 27 vals­ty­bės įmo­nių va­do­vai, o po 2015 m. sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų – 37-ių sa­vi­val­dy­bių įmo­nių va­do­vai. Ne­ga­na to, kai ku­rio­se įmo­nė­se kai­ta vyks­ta po kiek­vie­nų rin­ki­mų. Ty­ri­mo au­to­riai tei­gia, kad po­li­ti­kai sie­kia pa­veik­ti įmo­nių, val­do­mų par­ti­jos at­sto­vų, spren­di­mus, o įmo­nės sa­vo ruož­tu nė­ra at­spa­rios po­li­ti­kų įta­kai.

Sei­mo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, bu­vęs vie­nas STT va­do­vų Po­vi­las Urb­šys sa­ko, kad to­kia sche­ma nau­din­ga tik siau­roms in­te­re­sų gru­pėms, ta­čiau yra kenks­min­ga vie­šų­jų pa­slau­gų var­to­to­jams bei vals­ty­bės biu­dže­tui.

„Kai įmo­nės va­do­vu pa­ski­ria­mas su par­ti­ja su­si­jęs žmo­gus, at­si­ran­da ko­rup­ci­jos ri­zi­ka. Ša­lia par­ti­jos at­si­ran­da tar­si par­ti­niai ūkiai vals­ty­bės bei sa­vi­val­dy­bių įmo­nių pa­vi­da­lu. Mo­de­liai yra įvai­rūs. Daž­nai sa­vi­val­dy­bių ar vals­ty­bės įmo­nės ta­da ap­tar­nau­ja ki­tas įmo­nes, su­si­ju­sias su ki­tu par­tie­čiu, per­ka iš jos pre­kes bei pa­slau­gas ir pa­na­šiai. Ki­taip ta­riant, sa­vi­val­dy­bės ar įmo­nės lė­šos per­skirs­to­mos į ki­še­nes įmo­nių, su­si­ju­sių su ta pa­čia par­ti­ja. Ir ta­da jau ne­bė­ra pa­grin­do kal­bė­ti apie ko­kią nors kon­ku­ren­ci­ją. Kon­kur­sus lai­mi ne kas ki­tas, o įmo­nės, su­si­ju­sios su par­ti­ja. Paim­ki­me Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pa­vyz­dį. Teis­mas nag­ri­nė­ja by­lą, ku­rio­je nu­si­kals­ta­mos gru­pės ly­de­riu įvar­di­ja­mas da­bar­ti­nis me­ras kon­ser­va­to­rius. Ten ir at­si­sklei­džia sche­ma, kai me­ras yra kon­ser­va­to­rius, sa­vi­val­dy­bės įmo­nė yra val­do­ma kon­ser­va­to­riaus, o re­mon­to ar ki­tus dar­bus at­lie­ka ir­gi tos pa­čios par­ti­jos va­do­vau­ja­ma įmo­nė. Ir dar neį­vy­kus vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­rai paaiš­kė­ja, kad kon­kur­są lai­mės su par­ti­ja su­si­ju­si įmo­nė, ku­riai pi­ni­gai ski­ria­mi ne už at­lik­tus dar­bus, kaip tu­ri bū­ti, o bū­si­miems dar­bams at­lik­ti“, – sche­mą at­sklei­dė P.Urb­šys.

Po­li­ti­ko tei­gi­mu, mes nė per plau­ką ne­pa­sis­tū­mė­jo­me, keis­da­mi so­vie­ti­nį mąs­ty­mą.

„Da­bar vis­ką lai­mi įmo­nės, su­si­ju­sios su tam tik­ra par­ti­ja, įmo­nės va­do­vu lei­džia­ma tap­ti tik par­ti­jos at­sto­vui. Ly­giai taip pat bū­da­vo ir so­viet­me­čiu, kai ga­myk­los ar švie­ti­mo įstai­gos va­do­vu ga­lė­jo bū­ti tik Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­rys. Da­bar yra par­ti­jų įvai­ro­vė, ta­čiau es­mė li­ko ta pa­ti. Pir­miau­sia ver­ti­na­ma ne ta­vo kom­pe­ten­ci­ja, o lo­ja­lu­mas po­li­ti­nei jė­gai, nors vals­ty­bės įmo­nių pa­skir­tis yra siek­ti kuo di­des­nės nau­dos ne siau­rai in­te­re­sų gru­pei, o vals­ty­bei bei teik­ti ko­ky­biš­kas vie­šą­sias pa­slau­gas. De­ja, vie­šo­sios pa­slau­gos kaip tik nu­ken­čia, o kar­tu nu­ken­čia ir jas gau­nan­tys. At­si­ran­da ne­skaid­ru­mas, neū­kiš­ku­mas, įmo­nių funk­ci­ja yra ne teik­ti ko­ky­biš­kas vie­šą­sias pa­slau­gas, o ten­kin­ti at­ski­rų vers­lo gru­pių, su­si­ju­sių su po­li­ti­ne jė­ga, in­te­re­sus“, – dės­tė Sei­mo na­rys.

P.Urb­šys pa­kar­to­jo, kad ge­riau­siai esa­mą si­tua­ci­ją iliust­ruo­ja Rad­vi­liš­kio sa­vi­val­dy­bės pa­vyz­dys, nors teis­mas ir iš­tei­si­no me­rą An­ta­ną Če­po­no­nį.

„By­la su­bliūš­ko tik to­dėl, kad teis­mas iš jos iš­me­tė pa­grin­di­nius įro­dy­mus, trak­tuo­da­mas, jog jie su­rink­ti ne­tei­sė­tu bū­du. Kas tai per įro­dy­mai? Tai yra už­fik­suo­ti po­kal­biai dėl su­si­ta­ri­mų. Iš šių po­kal­bių ma­tė­si pa­ties me­ro da­ly­va­vi­mas ga­li­mai nu­si­kals­ta­mo­je vei­ko­je. Teis­mas by­lą išo­pe­ra­vo ar­ba, pa­sa­ky­čiau, iš­kast­ra­vo, to­dėl ne­be­li­ko nie­ko ki­to, kaip tik iš­tei­si­ni­mas. Įdo­mu, ko­kį spren­di­mą priims aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mas. Ar jis ir­gi nu­spręs, kad svar­biau­si įro­dy­mai su­rink­ti ne­tei­sė­tu bū­du?“ – svars­tė P.Urb­šys.

Pa­reng­ta pa­gal dien­raš­tį „Va­ka­ro ži­nios“

Sei­mo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Po­vi­las Urb­šys.