Perki ekonominę lemputę - perki ir rūpestį

Perki ekonominę lemputę - perki ir rūpestį

TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAS

Perki ekonominę lemputę - perki ir rūpestį

Kur dėti panaudotas ekonomines lemputes? Su šiuo klausimu susidūrę gyventojai turi du pasirinkimus: kelti pavojų sau ir aplinkai ir išmesti lemputes į konteinerį prie namų arba ieškoti panaudotų lempučių surinkimo punktų. Šiauliuose apie tokius punktus nežino net patys atliekų tvarkytojai.

Janina VANSAUSKIENĖ

Surinkimo punktų nėra?

„Šiaulių krašto“ skaitytojas Viktoras Švambaris, jau kuris laikas bando civilizuotu būdu atsikratyti perdegusių elektros energiją taupančių lempų. Pasiklausinėjęs kaimynų ir pažįstamų, kur surenkamos šios lempos, nieko nesužinojo.

Tada susidėjęs jas į polietileno maišelį, apkeliavo miesto prekybos centrus, kuriuose jas pirko. Ten pardavėjos tik traukė pečiais. Palikti jas panaudotoms baterijoms skirtuose konteineriuose, kaip pasiūlė viename prekybos centre, vyras nesiryžo.

„Šios lempos — pavojinga atlieka“, — taip nusprendęs vyras su savo rūpesčiu nukeliavo į Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą (ŠRATC) Šiauliuose.

„Ir čia man niekas negalėjo pasakyti, kur surenkamos tokios lemputės. Patarė jas vežti į Kairių sąvartyną, kur esanti pavojingų atliekų aikštelė. Tačiau kiek tada jos man kainuos, jei dar ir kelionės išlaidos į sąvartyną — iš mano kišenės?“, — stebėjosi su lemputėmis nusipirkęs ir rūpestį šiaulietis.

„Regiono atliekų tvarkymo centre man patarė spalio mėnesį atsinešti tas lemputes prie Savivaldybės. Ten atvažiuosianti speciali mašina išgabenti nebetinkamų naudoti elektroninių prietaisų ir pavojingų aplinkai lempų“, — sakė pasiūlymo sulaukęs V. Švambaris.

ŠRATC apie punktus nežino

„Šiaulių kraštas“ įsitikino, kad ŠRATC iš tiesų nežino apie mieste egzistuojančius tokių lempučių surinkimo punktus. Paskambinome telefonu, kuriuo konsultuojami gyventojai apie atliekų tvarkymą. Atsiliepusi darbuotoja tegalėjo tik pakartoti: vežti nebedegančias lemputes į Kairių sąvartyną arba laukti spalio 5 dienos ir ateiti su jomis į aikštelę prie miesto Savivaldybės. Tą pačią dieną tos atliekos bus surenkamos ir kitose miesto vietose, apie kurias informuoti turėtų ŠRATC.

ŠRATC darbuotoja patikino, kad tokios atliekos mieste yra surenkamos 6 kartus per metus.

Dirba formaliai

„Labai gaila, kad Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras į elektroninių prietaisų ir pavojingų aplinkai elektros lempų atliekų tvarkymo reikalus žiūri formaliai, — apgailestavo Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Valavičienė. — Nedovanotina, kad gyventojas atliekų tvarkymu užsiimančioje įmonėje negalėjo sužinoti apie tokių atliekų surinkimo aikšteles Šiauliuose. ŠRATC — regiono savivaldybių įkurtas darinys, todėl savivaldybėms turėtų rūpėti, kaip dirba ši įstaiga“.

Ministerijos atstovės teigimu, tokias lempas privalo surinkti iš pirkėjų jų pardavėjai, o Savivaldybė privalėtų pasirūpinti, kad informacija apie tokių atliekų surinkimą, pasiektų jų gyventojus.

Keturi punktai — Šiauliuose

Internete sužinojome, kad šalyje dujošviečių ir gyvsidabrinių lempų surinkimo punktų infrastruktūros kūrimu užsiima viešoji įstaiga „Ekošviesa“. Jos direktorius Tomas Ruželė “Šiaulių kraštui“ sakė, kad pirmuosius veiklos metus skaičiuojanti įmonė dar neturi ekonominių galimybių užsiimti reklama. Šiauliuose veikiantys keturi šios įmonės punktai daugiausiai priima lempų atliekų iš įmonių ir įstaigų. Bet į juos lemputes gali atnešti ir gyventojai.

citata: Spalio mėnesį atsinešti tas lemputes prie Savivaldybės.

Naujos kartos lempos — ekologinė problema

* Neperdirbtos, savo sudėtyje gyvsidabrio turinčios panaudotos elektros energiją taupančios lemputės yra priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį gamtai turinčių atliekų.

* Dujošviečių ir gyvsidabrinių lempų utilizavimas yra laikomas vienu iš svarbiausių ekologinių uždavinių visoje Europos sąjungoje.

* Už šių lempų utilizavimą moka gamintojai ir pardavėjai, iš gyventojų jos surenkamos nemokamai.

Skaičiai

2010 metais Lietuvoje parduota 501 tona gyvsidabrinių ir dujošviečių lempų, surinkta utilizuoti — 158 tonos.

2009 m. parduota 402 tonos, surinkta 96 tonos lempų.

2008 m. parduota 415 tonų lempų, surinkta — 140 tonų.

VARGAS: Šiaulietis Viktoras Švambaris veltui mindė valdžios slenksčius, kad sužinotų kur mieste rasti pavojingų aplinkai naujosios kartos elektros lempučių surinkimo punktą.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.