Naujausios
Prezidentai, Protokolas, „Pompa“
Giedrius BARANAUSKAS
„Šiaulių krašto“ fotoreporteris
„Prašom nusivilkti striukę, išsiimkite metalinius daiktus“, – mandagiai sako karo policininkas. Klusniai įvykdau prašymą. Karys viską perbraukia metalo detektoriumi. Prietaisas nervingai sužviegia tik ties metaliniais užtrauktukais, spaudėmis. Išdėlioti raktai, kortelės, piniginė pareigūno nesudomina.
Dar paprašo parodyti fotoaparatą ir jo priedus, kaip veikia. Įsitikinęs, kad fototechnika yra tik fototechnika, o ne ginklai, leidžia viską susirinkti ir eiti į autobuso gilumą atsisėsti. Taip visi žurnalistai buvo išžiūrinėti, iščiupinėti – visi juk norėjo įamžinti Lietuvos ir Vengrijos prezidentų reikalus Zokniuose.
Pagaliau autobusas pajudėjo. Pravažiavus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vartus už maždaug 150 metrų sustojo.
Išlipus greitai visi palydėti į štabą. Prie įėjimo stovėjo garbės sargyba. Viltis padaryti gerų nuotraukų su prezidentais sargybinių fone netikėtai užgeso – „pagal Protokolą“ nenumatyta.
Štabo viduje apie 20 žurnalistų ir fotoreporterių suvaryti į maždaug 3,5 kvadratinio metro plotą apjuostą dekoratyvine tvorele... Jei ne vieno operatoriaus ginčas, Lietuvos žiniasklaidos skaitytojai ir žiūrovai būtų matę ne prezidentus, o Lietuvos Prezidentūros fotografo nugarą. Protokolas jam negaliojo: vaikščiojo ir stoviniavo, kur norėjo. Laisviau Protokolas leido elgtis ir vengrų žurnalistams, kurie galėjo stovėti ne už tvorelės.
Pagaliau – prezidentai, pagaliau – rankų paspaudimai, šypsenos, šimtai kadrų. Tik nesuprasi, kur jie – prekybos centre, Kremliuje, Baltuosiuose rūmuose ar Kentrių kaime? Fone – baltos sienos, Lietuvos ir Vengrijos vėliavos ir keletas lėktuvų nuotraukų.
Dvi minutės ir – viskas. Marš į tokio pat baltumo salę – apie vieną minutę leido „pažiūrėti“, kaip prezidentai kalbasi.
„Viskas, viskas, užteks, ačiū“, – pasigirsta Protokolo balsas. Pakeliui į autobusą nebesimatė garbės sargybos, tik prabangių automobilių kolonos ir kostiumuoti vyrukai su racijos laidais už ausų.
Nuvažiuojame prie Vengrijos karinių lėktuvų. Ten visi žurnalistai vėl suvaromi į konkrečią vietą, apjuostą dekoratyvine tvorele. Šykštus gi tas Protokolas: vietos aplink – plotai, bet visi vėl turi tilpti į tris su puse kvadratinio metro.
Pasigirsta ir pasirodo įjungtais švyturėliais atskriejanti ilga automobilių kolona. Labai panašu į mirguliuojančią kalėdinę girliandą. Net nuotaiką pakėlė.
Visi automobiliai mandagiai apvažiavo metalines „šukas“. Žinojau, kad pagal taisykles, visos ratuotos transporto priemonės, prieš įvažiuodamos į lėktuvų teritoriją, privalo pervažiuoti metalinį įrenginį, kad ant ratų neliktų nė akmenėlio. Nes jie vėliau gali patekti į naikintuvų turbinas. Na, bet Protokolas prezidentų nesustabdys.
Išlipa prezidentai, apsirengia paltus, šypsodamiesi praeina prieš žurnalistų kameras. Gausūs fotoaparatų spragsėjimai, švelniai besisukiojančios kameros. Jau geriau – nuotraukose matysis, kad veiksmas vyksta karinėje bazėje.
Svečiai įleidžiami į angarą, kuriame išdėliotos kėdės, išrikiuotos valstybių vėliavos, mikrofonai ir puošnių stalų eilės su gėrimais ir užkandžiais. Žurnalistams gimsta viltis paklausti svečių ar bent pasiklausyti. Bet ir tą viltį sutrypia Protokolas – žurnalistai ir fotoreporteriai mandagiai išprašomi lauk. Pažadėta, kad svečiai išeis apžiūrėti lėktuvų už 10 minučių. Pasiūloma pabūti autobuse arba lauke ant pievelės.
Niekas nenori į autobusą, renkasi pievelę, nes iš ten matosi lėktuvai, personalas. Gal dar nuotrauką kokią padarysime? Praeina 20 minučių. Viena kolegė užkandžiauja „tik-takais“, vaišina kitus. Vis kelios kalorijos. Dar kitas kolega pavaišina optimaliomis „bombonkėmis“. Net sąžinė ima graužti – prezidentai angare adventiškai pasninkauja, o mes čia nuodėmingai puotaujame...
Praeina dar 10 minučių. Pagaliau prasiveria durys, pabyra delegacija, daug šypsenų, akys šviečia, programa tęsiasi.
Pasigirsta aliarmas, bėga lakūnai, pakyla naikintuvai, riaumodami praskrieja virš galvų ir pagaliau Protokolas žurnalistams leidžia priartėti prie delegacijos. Bet vėl tvorelė. Prezidentai ateina ir atsistoja prie tribūnų.
Padedant vengrų-lietuvių kalbų vertėjai abu pasisako apie 10 minučių. Nuotraukų yra, bet žurnalistams nėra apie ką rašyti, vengrų Prezidentas nenorėjo klausimų, o lietuvių Prezidentė jį (pagal Protokolą) draugiškai palaikė.
Grįžom į autobusą. Aviacijos bazėje praėjo trys valandos, iš jų – 4 minutės „pagal Protokolą“ – filmuoti ir fotografuoti, bet turėjom „bonusų“ – apie 10 minučių prezidentų pasisakymai ir naikintuvų pasirodymas.
Grįžom į redakcijas skleisti informacijos. Ir – vieno kito anekdoto. Laimė, Protokolas to nedraudžia. Kol kas...
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
