Pseudo-didžioji idėjų ir pokyčių konferencija

Pseu­do-di­džio­ji idė­jų ir po­ky­čių kon­fe­ren­ci­ja

Ar­vy­das JUO­ZAI­TIS

Dai­niaus La­bu­čio (EL­TA) nuo­tr.

Ger­bia­mie­ji skai­ty­to­jai ir mąs­ty­to­jai, bū­tų svar­bu iš­girs­ti tik­rų Lie­tu­vos pi­lie­čių, ži­no­ma, ir lie­tu­vių, pa­mąs­ty­mų, ką iš tik­rų­jų reiš­kia VA­SA­RIO 1 DIE­NĄ Vil­niu­je su­reng­tas fo­ru­mas – DI­DŽIO­JI IDĖ­JŲ IR PO­KY­ČIŲ KON­FE­REN­CI­JA. Kon­fe­ren­ci­ja su IDĖ­JA LIE­TU­VAI vė­lia­va. Su ideo­lo­giš­kai iš anks­to pa­ruoš­tu šū­kiu – LIE­TU­VA PA­SI­RIN­KO!

„Tau­tos“ ir „eks­per­tų“ iš­ru­tu­lio­tos trys „Idė­jos":

1. Įtei­sin­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę (bend­ras gė­ris).

2. Mo­ky­to­jo pro­fe­si­ja iki 2025-ųjų tu­ri tap­ti pres­ti­ži­ne (švie­ti­mas).

3. Pa­dė­ti jau­noms šei­mos įsi­gy­ti būs­tus ir ma­žin­ti biu­rok­ra­ti­ją skait­me­ni­zuo­jant vals­ty­bės pa­slau­gas (eko­no­mi­ka ir vals­ty­bės val­dy­mas).

Šia tvar­ka „idė­jas“ pri­sta­tė DEL­FI ir LRT, nors iš tik­rų­jų ta­ria­mo bal­sa­vi­mo (esą toks bu­vo) iš­da­va skel­bė, kad pir­mo­ji „Įtei­sin­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę“ – ant­ro­je vie­to­je. Bet ši „idė­ja“ ne­ga­li bū­ti ant­ro­je vie­to­je – ji vi­so fo­ru­mo „mo­dus vi­ven­di“. Fo­ru­mas or­ga­ni­zuo­tas mil­ži­niš­ku už­mo­ju, pi­ni­gų jam ne­pa­gai­lė­ta, lo­gis­ti­ka su­reng­ta kaip pa­sau­li­nės pre­kės rek­la­ma­vi­mo de­fi­lė.

Prik­vies­ta sve­čių sve­te­lių, ku­rie pa­dė­jo „tei­sin­gai ap­si­spręs­ti Lie­tu­vai“. Pa­siek­tos pa­sau­li­nės rek­la­mos lu­bos. Ma­ža to. IDĖ­JAS PAS­KELB­TI TE­KO TRIMS PIR­MIE­SIEMS VALS­TY­BĖS PO­LI­TI­KAMS. Ku­rie, kaip nu­ma­tė šio Di­džio­jo Fo­ru­mo ren­gė­jai, at­si­sa­ky­ti ne­tu­rė­jo jo­kios ga­li­my­bės. Jie ir pa­skel­bė. Ir pa­si­ra­šė.

Ge­nia­lu.

Šis fo­ru­mas tu­rė­jo aki­vaiz­dų stra­te­gi­nį tiks­lą – jis da­vė pra­džią DVI­GU­BOS PI­LIE­TY­BĖS RE­FE­REN­DU­MUI, t.y. agi­ta­ci­jai. Apie tai ne­si­var­žy­da­mas ap­reiš­kė už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius. Re­fe­ren­du­mas bus ren­gia­mas 2019 me­tais, kar­tu su Pre­zi­den­to rin­ki­mais. Va­di­na­si, prie bal­sa­dė­žių ateis bū­ti­nas rin­kė­jų skai­čius. Da­bar be­lie­ka tech­niš­ki rei­ka­lai: vi­sus me­tus iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų for­muo­ti tik vie­ną tei­sin­gą nuo­mo­nę. Ga­lin­gai rek­la­muo­ti „dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę“. Tai ir bus da­ro­ma. Prieš­ta­rau­jan­tys, ma­tyt, bus skel­bia­mi „ana­pus vals­ty­bės in­te­re­sų“.

Ta­čiau, po­nai ir drau­gai, kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te svei­ko pro­to vals­ty­bę, ku­ri skelb­tų, kad dvie­jų sta­tu­sų pi­lie­čiai su­da­rys jos vie­ny­bę? Jos vys­ty­mo­si pa­grin­dą? Jos pi­lie­ti­nės san­tar­vės pa­grin­dą? Ar be­su­si­rinks jie bend­rai dai­nai (Dai­nų šven­tė­je, tar­ki­me)? Tie­sa, Dai­nų šven­čių glo­ba­liz­mo ideo­lo­gams nė ne­rei­kia.

„Įtei­sin­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę“ – tai Lie­tu­vos pra­žu­dy­mo su­ma­ny­mas. Skel­biant jį in­for­ma­ci­nių sis­te­mų lė­šo­mis. Pa­si­ra­šius šią stra­te­gi­ją pir­mie­siems vals­ty­bės po­li­ti­kams, da­bar bus nau­do­ja­mos ir vals­ty­bės biu­dže­to lė­šos. Ši stra­te­gi­ja iš es­mės ne­rei­ka­lau­ja jo­kios lie­tu­vių grį­ži­mo, grą­ži­ni­mo į Tė­vy­nę, re­pat­ria­ci­jos pro­gra­mos.

Ši stra­te­gi­ja iš es­mės kal­ba apie „glo­ba­lios Lie­tu­vos“ ideo­lo­gi­ją, Lie­tu­vos iš­tir­pi­mo pa­sau­ly­je idė­ją. Lie­tu­vos iš­vals­ty­bi­ni­mą. Fo­ru­mo ren­gė­jai ga­lė­jo pa­si­rink­ti ("eks­per­tams“ tai var­gu ar bu­vo sun­ku) ir ne­seg­re­ga­ci­nės vals­ty­bės kū­ri­mo idė­ją, ku­ri skam­bė­tų taip: „Kiek­vie­nam Lie­tu­vos pi­lie­čiui – dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę“.

Bet tai bū­tų nu­skam­bė­ję la­bai ab­sur­diš­kai, ko ren­gė­jai ne­ga­li sau leis­ti. Bet iš es­mės taip ir yra, stra­te­gi­nė lo­gi­ka ši­tai ir reiš­kia – į to­kią „pi­lie­ty­bę“ ir ju­da­ma. Fo­ru­mo tiks­las sun­kiai nu­gin­či­ja­mas. Ša­lia idė­jos „Įtei­sin­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę“ ki­tos dvi idė­jos – tik mas­kuo­tė, pre­kės įpa­ka­vi­mui nau­do­ja­mas po­pie­rius. Ki­tos dvi – net ne idė­jos, o ele­men­ta­riau­sios kas­die­ny­bės rei­ka­las. Tą, tie­są sa­kant, ir pa­reiš­kė Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis.

Baig­da­mas šį ne­sa­va­lai­kį ko­men­ta­rą ne­ga­liu ne­pak­laus­ti: kam rei­kė­jo skelb­ti aki­vaiz­džią kvai­lys­tę – „mo­ky­to­jo pro­fe­si­ja iki 2025-ųjų“? Ko­dėl ne iki 2030-ųjų?

Dar vi­sai ne­se­niai Vy­riau­sy­bė ren­gė vie­ną po ki­tos „stra­te­gi­jas“ bū­tent iki 2030-ųjų. Pa­mirš­ta? Iš­leis­ti tūks­tan­čiai, iš­mes­ti į ba­lą – ir nie­ko bai­saus?

Per­ša­si tik vie­na nai­vi iš­va­da: 2025-ai­siais baig­sis nau­jo, 2019 me­tais iš­rink­to Pre­zi­den­to pir­mo­ji ka­den­ci­ja.

Ne­jau­gi taip ir yra: su­ma­ny­ta ei­li­nį kar­tą, tik jau su pa­sau­li­niu už­mo­ju, Lie­tu­vą pa­ve­džio­ti už no­sies? Iš­di­džiai pa­skel­biant – „Lie­tu­va pa­si­rin­ko“?

Jau pa­skelb­tas ir idė­jų „pa­si­ra­šy­mo“ va­jus, jis jau pra­si­dė­jo. Ar tik ne kaž­ku­rio iš kan­di­da­tų rin­ki­mų kam­pa­ni­ja?

Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius 100-mečio pro­ga ga­li ne­be­si­kel­ti iš ka­po – Lie­tu­va, anot jo, ne­be-AT­SIK­VO­ŠĖS.