
Naujausios
Ryšys su gamta – Žolinės šventėje
Saulėtą antradienio popietę Žaliūkių malūnininko sodyboje Šiauliuose vyko tradicinė Žolinės šventė. Susirinkusiųjų laukė Žolinės apeigos, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, edukaciniai užsiėmimai, dainos, šokiai ir įvairios pramogos.
Šventėje dalyvavo Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo ir Raudėnų mokyklos jungtinis folkloro ansamblis „Gerviki“ ir šio rajono kultūros centro folkloro ansamblis „Nesenstantys širdimi“.
Pirmą kartą buvo galima išbandyti naują edukacinį užsiėmimą ir sukurti Žolinės fotogramą. Pasimėgauti žemaitiška muzika, dainomis, šokiais ir įvairiomis pramogomis kvietė folkloro ansambliai, kurie supažindino su iš kartos į kartą perduodamu autentišku folkloru ir ta kultūros dalimi, kuri atspindi itin glaudų ryšį su gimtąja žeme ir tautos papročiais.
Įvairiose Lietuvos vietose Žolinė švenčiama skirtingai. Žemaitijoje šventinama tik puokštė (kuriai tiko ir medetkos, ir mirtos, ir nasturtos, ir kraujažolės, ir rugiagėlės, ir ramunės, ir kitos lauko gėlės), Dzūkijoje – visas derlius (bulvės, kopūstai, morkos, žirniai ir t. t.). Ne atsitiktinai, Dzūkijoje dar gyvas ir kitas liaudiškas šios šventės pavadinimas – Kopūstinė.
Visuose Lietuvos regionuose dažnai su gėlėmis pašventinti nešami sunokę javai. Šventinamos avižos, kviečiai, miežiai, rugių varpos. Žemaičiai turėjo tradiciją nešti ir piktdagį (kad primintų Kristaus kančią), kurį vėliau pasodindavo šaknimis aukštyn lauke. Šis paprotys buvo išlaikytas ir Žaliūkių malūnininko sodyboje.Tikima, kad po šio ritualo iš dirvos išnyks piktžolės.
Jolita Kirkilaitė,
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ryšių su visuomene skyrius
E. Tamošiūno nuotr.
Žolinė prie Žaliūkių malūno – tradicinis vasaros renginys.
Žemaitijoje per Žolinę (Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų dieną) šventinama tik puokštė, Dzūkijoje – visas derlius.