
Naujausios
ViP atsiminimai
SĄJŪDIS – SVETIMAS IR NE (12)
Vilius PURONAS,
buvęs Šiaulių miesto vyriausiasis dizaineris, buvęs Šiaulių miesto vykdomojo komiteto Sąjūdžio grupelės narys, buvęs Šiaulių miesto tarybos 1-osios kadencijos deputatas, remtas Sąjūdžio, tebesąs dizaineris.
Bekiaušės partijos
Kuo mažesnė ir silpnesnė buvo grupuotė, tuo gerklingesnė jos kakarinė. Kelios tokios kakarinės, pasivadinusios skambiais pavadinimais, vienu metu nutarė parodyti, kad jos Lietuvą myli labiau už kitus. Nesunkiai atpažinau pažįstamą braižą: tam, kad kelios tokios grupuotės pasirašytų kiršalą, išreiškiantį nepalenkiamą kolektyvinę valią, būtinas šešėlinis „dvasios architektas“.
Devynių politinių grupuočių pareiškime (žr. „Šiaulių naujienos“ 1992 03 24), kurį pasirašė V.Kriaučiūnas (Nepriklausomybės partijos Šiaulių skyrius), M.Rimkienė (Lietuvos politkalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyrius), A.Kaniauskas (Mokytojų sąjungos Šiaulių skyrius), J.Leonavičius (Politinių kalinių sąjunga), J. Kildišas (Tautininkų sąjungos Šiaulių skyrius), L.Bubelienė (Žmogaus teisių gynimo asocijacijos Šiaulių skyrius), A.Rudaminienė (Lietuvos Krikščionių demokratų partijos Šiaulių skyrius). L.Narvydas (Lietuvos ūkininkų sąjungos Šiaulių skyrius), A.Vileikis (Lietuvos laisvės lygos Šiaulių skyrius) ėmė ir paskelbė kad Šiauliai 1992 metų kovo 11 dieną buvo prastai papuošti, ir... neigiamai paminėjo mano šventą pavardę.
Pajutau pareigą pilti antausį chamui, tautiškumu spekuliuojančiam, kai ligoninėse net sulopytų paklodžių trūko, prie inteligentų tylumo pripratintam. Kelis kartus asmeniškai perskambinau kiekvienos grupuotės vadovui, prašydamas susitikimo asmeniškai ar su jų partiečiais. Dauguma atsisakinėjo ar išsisukinėjo, motyvuodami, kad jų partiečiai – tai tik kelios ligotos bobelės. Teko ieškoti vaistų ir jas gydyti: darbu, juoku ir viešumu.
Per spaudą ("Šiaulių kraštas“ 1992 04 01), vietinę televiziją, radiją, viešai pakviečiau tuos mylėtojus šv. Velykoms papuošti Vilniaus gatvę. Kiekvienai partijai paskyriau po trosą, ant kurio turėjo pasikabinti po du kiaušinius ir varpą. Tegul visiems būna akivaizdu: ta partija labiau Lietuvą myli, kurios kiaušiniai gražesni. Patriotai spruko į krūmus. Puoš ar nepuoš – vis vien apsijuoks.
Kakarinėms prilipo bekiaušių (nesvarbu, kaip tą žodį kirčiuosite) partijų pavadinimas. Tokio rezultato nesitikėjo ir jų kolektyvinis protas, ir jų šešėlinis „dvasios architektas“. Na ir siuto. Bandė kąsti ir viešai, ir slaptai, bet...
Kakarinės – tuometiniai grašiai ant kortuojančių politikierių stalo. Gaila, kad tas stalas – tai toji mūsų Lietuvėlė, kurios Nepriklausomybę visi kartu gimdėme, dabar ugdome. O besikuriančios partijėlės – tuometinė realybė, jungusi bendraminčius, nuoširdžiai savo idėja tikėjusius žmones, lengvai tapusius polytinės pornografijos subjektais.
Biblijoje pasakyta ''Netikrus pranašus pažinsi iš darbų“. Suteik tokiai kakarinei visas sąlygas realizuoti tai, ką ji skelbia, ji visada apsijuoks. Apsinuogins pilka vidutinybė, baisiai norinti valdžios, bet nedaug košės galvoje turinti, todėl nepatraukli. Nesigailiu dar tuomet parodęs jų politinį dėslumą.
Kur jos šiandien, praėjus keliems rinkimams? Vienos numirė, kitos tebevegetuoja, skursta, vos galą su galu sudurdamos, dar kitos tyliai šliejasi prie galingesniųjų. Tautos neapgavo kilniais pavadinimais.
Ar galima nuo oro nuplėšti garbę?
Kuo pas subjektą daugiau oro, tuo jis oresnis. Tuo jis labiau išsipūtęs, tuo plonesnė oda, tuo panašesnis į balioną, tuo sunkiau suvaldomas, tuo lengviau prakiūra nuo menkos vinutės. Pasmirsta aplinkui. Puola teismo reikalauti jam orumą gražinti: t.y. ir smarvę, ir garbę surinkti. O toji smarvė – tai tas išleistas oras. Ar galima nuo oro nuplėšti garbę?
Šešios iš devynių aukščiau aprašytų grupuočių pastebėjo, kad iš gana ilgo straipsnio „Apie politinę pornografiją“ ("Šiaulių naujienos“ 1992 04 29) penki sakiniai atima iš jų garbę ir orumą. Tais laikais buvo madinga reikalauti grąžinti „polytines“ vertybes ("Šiaulių naujienos“ 1992 05 22, 2 psl.). Grąžinau.
Artėjo rinkimai, joms orumas buvo reikalingas kaip oras, o aš neturėjau kur to oro laikyti.