Naujausios
Savanorė iš Gruzijos paneigia mitą apie lietuvius
Gruzinė Tamuna Gelashvili Šiauliuose gyvena penkis mėnesius. Ji – Europos savanorių tarnybos savanorė Didždvario gimnazijoje. Mergina įsitikinusi, kad lietuviai – draugiški ir šilti žmonės. Gruzinai – labai svetingi ir turi stiprų ryšį su šeima.
Lukas ŠNIOLIS
vasara@skrastas.lt
Pasiūlė draugė
– Kaip sužinojote apie galimybę savanoriauti Šiauliuose?
– Baigusi žurnalistikos magistro studijas labai norėjau išvažiuoti savanoriauti ar dirbti į kurią nors Europos šalį. Vieną dieną man paskambino pernai čia savanoriavusi draugė Lali ir pasiūlė išvažiuoti pusei metų.
– Kokia veikla užsiimate Didždvario gimnazijoje?
– Fotografuoju, rengiu radijo laidas, rašau internetinį dienoraštį. Šiuo metu dirbu su radijo projektu, kuris skirtas jauniems žmonėms iš visos Europos Sąjungos. Mokslo metais Šiaulių mokyklose pristatinėjau savo šalį, buvo labai smagu, vaikai per susitikimus domėjosi Gruzijos istorija ir kultūra.
– Ką žinojote apie Lietuvą prieš atvykdama?
– Žinojau labai nedaug. Tik tiek, kad tai Baltijos šalis, žinojau Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, nes ji buvo vienintelė moteris Gruzijos prezidento Georgijaus Margvelašvilio inauguracijoje. Apie Šiaulių miestą buvau girdėjusi, kad šalia jo yra Kryžių kalnas.
– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai?
– Į Šiaulius atvykau kovo pirmą. Susipažinau su kita radijuje dirbančia savanore armėne Astghik Shahverdyan, ji padėjo greičiau priprasti prie aplinkos.
Pirmas mane nustebinęs dalykas Lietuvoje buvo užšalę ežerai, Gruzijoje to pamatyti negali.
Šiauliai yra labai jaukus, gražus ir mažas miestas. Žmonės čia draugiški, besišypsantys. Eidama per pėsčiųjų perėjas kiekvieną kartą nustembu, kokie mandagūs vairuotojai. Gruzijoje mašinos nesustoja, pėstieji per pėsčiųjų perėjas privalo bėgti.
Lietuva buvo mano pirmoji užsienio šalis, kurią aplankiau.
Šeima – didžiulė vertybė
– Ar galėtumėte palyginti, kaip gruzinai supranta šeimą ir kaip ją suprantame mes?
– Gruzijoje žmonės yra labai stipriai susieti su šeimos nariais, giminėmis. Palikti savo šeimą, atsiskirti nuo jos buvo labai sunku. Su šeima mes esame tarsi grandinė, kurios gijos palaiko viena kitą.
Augdami vaikai Gruzijoje jaučia priklausomybę nuo tėvų, žinoma, yra išimčių. Lietuvoje jauni žmonės dažniausiai gyvena atskirai nuo savo tėvų. Net gyvendami tame pačiame mieste vaikai gyvena atskirai, Gruzijoje tokie žmonės liktų nesuprasti.
Mano nuomone, gyventi atskirai nuo tėvų nėra blogai, nes taip formuojasi žmogaus asmenybė, jo nepriklausomumas.
– Ar gruzinai, baigę mokyklas, išvyksta studijuoti į kitus miestus?
– Taip, daug žmonių palieka gimtuosius miestus. Jaunuoliai vyksta studijuoti į Tbilisį, nes jame yra labai daug universitetų. Studentai labiausiai nori studijuoti valstybiniame Tbilisio universitete – tai seniausias universitetas Gruzijoje. Jie atvyksta ir gyvena pas gimines, jei jų neturi – gyvena svečių namuose.
Paneigė stereotipą apie lietuvius
– Kokius skirtumus ir panašumus tarp gruzinų ir lietuvių matote?
– Lietuvoje žmonės yra labai geri ir paslaugūs. Girdėjau stereotipą, kad Lietuvos žmonės yra šalti, tačiau galiu jį paneigti. Kiekvienoje šalyje yra gerų ir blogų žmonių, tačiau sakyti, kad visi žmonės tokie – negalima. Ir gruzinai, ir lietuviai yra šilti žmonės.
Gruzinai yra labai svetingi, tai – mūsų tradicija. Svetingi buvome ir prieš kelis šimtmečius, tokie esame ir dabar. Svečias gruzinams – tarsi dievas.
– Kaip išgyvenate Lietuvoje be tikro gruziniško maisto?
– Neseniai rašiau mamai, kad pasiilgau tradicinio gruzinų patiekalo khachapurio.
Lietuvoje kai kuriuos patiekalus galėčiau pasigaminti, parduotuvėse rasčiau didžiąją dalį reikalingų ingredientų, tačiau čia pagamintas maistas niekada neprilygs paruoštam Gruzijoje.
Man teko paragauti cepelinų, prisipažinsiu, cepelinai su mėsa labai patiko. Šaltibarščiai nepatiko, nes nemėgstu pieniškų produktų. Gruzijoje valgome labai daug grūdinių produktų, ypač duonos. Ir lietuviai, ir gruzinai mėgsta mėsą. Lietuviai – kiaulieną, gruzinai – jautieną ir ėrieną.
Gruzijos ateitis – demokratiškoje Europoje
– Kaip šiuo metu gyvena gruzinai?
– Nepasakyčiau, kad situacija Gruzijoje yra labai gera. Mes esame besivystanti šalis, mūsų ateitis – siekis būti pakviestiems į NATO ir į Europos Sąjungą priklauso tik nuo mūsų pačių. Tai – vienas svarbiausių tikslų mūsų visuomenėje.
Po 2012 metų parlamento rinkimų, gruzinai turi daugiau demokratinių teisių. Pasirašę ES Asociacijos sutartį prisiėmėme dar daugiau įsipareigojimų. Turime labiau stengtis.
Neseniai Gruzijoje buvo suimtas buvęs Tbilisio meras Gigis Ugulavas, jam pareikšti kaltinimai dėl finansinių machinacijų. Aš manau, kad nusikaltę žmonės turi būti nubausti, tačiau tokie dažni buvusių politikų suėmimai man kelia daug susirūpinimo.
Ekonominė situacija Gruzijoje taip pat nėra labai gera, vis dar esame priklausomi nuo Rusijos. Jei mums atsivertų ES rinkos, daugelį prekių galėtume eksportuoti į Europos Sąjungą, tai padėtų atsigauti mūsų ekonomikai.
Ekonomikai taip pat trukdo demografinės problemos. Žmonės keliasi į didesnius miestus, palieka kaimus. Dėl to labai nukenčia mūsų žemės ūkis.
Jono TAMULIO nuotr.
ĮSPŪDIS: Tamuna Gelashvili pasakojo, pirmą kartą Šiauliuose išgirdusi skrendančius naikintuvus išsigando, tačiau, anot jos, oro erdvės saugumas atperka visus nepatogumus.
SAVANORĖ: Tamuna Gelashvili sako, kad savanorystė padėjo labiau pasitikėti savimi, tapti savarankiška.
