
Naujausios
Savivaldybių raštai „be kojų“ Vilniuje nevaikšto
Prieš keletą savaičių Šiauliuose apskrities savivaldybių merai susitikę su Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės nariais kalbėjosi apie sunkiai ir Šiaulius, ir apskrities rajonus pasiekiančias lėšas, sunkiai sprendžiamas net ir valstybinę reikšmę turinčias aktualijas – Saulės mūšio vietos įamžinimą, Kryžių kalno tvarkymą ir kitas.
Apskrityje išrinkti parlamentarai teigia, kad tokių susitikimų galėtų būti daugiau, jeigu apskrities savivaldybės būtų aktyvesnės, o merai suvoktų, kad raštai Vilniuje „be kojų“ – nevaikšto.
Lina PETRAUSKAITĖ
redakcija@skrastas.lt
Vienintelė regioninė parlamentarų grupė
Šios kadencijos Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininkė Alma Monkauskaitė skaičiavo, kad grupę sudaro 14 narių, priklausančių penkioms politinėms partijoms. Šiauliuose šį kartą lankėsi penki grupės nariai.
Pasak pirmininkės, parlamentinė grupė turi iniciatyvos teisę, teisę siūlyti įstatymo pakeitimus, inicijuoti ir rengti savivaldybių ir ministerijų vadovų susitikimus.
Nors, A. Monkauskaitės teigimu, ne visi grupės nariai aktyviai dirba, tačiau grupė yra gyvybinga, nes aktualizavo aukščiausiuose valdžios sluoksniuose Šiaulių oro uosto, neveikiančios, bet reikalingos Zoknių pervažos, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) ir kitus svarbius Šiauliams ir apskričiai reikalus.
Grupę 2005 metais įkūrė Seimo narys Valerijus Simulik.
„Šią grupę galima vadinti Šiaulių krašto lobistų grupe. Kuriant grupę su kolegomis kalbėjome, jog matome, kaip gyvena Vilnius, Kėdainiai, kai yra kas juos atstovauja ir supratome, kad nepriklausomai nuo partinės priklausomybės turime padėti savo kraštui, Šiauliams“, – sakė ir pirmuoju grupės vadovu išrinktas V. Simulik.
2005 metais į grupę prisijungė 11 politikų. Dabar ši grupė išaugo iki 14 narių ir yra vienintelė pagal regioninį principą susivienijusių politikų grupė Seime. Anksčiau regioniniu principu buvo susibūrusi Dzūkų parlamentinė grupė, bet ji gyvavusi tik kelerius metus.
Ne pagal partijas, o pagal regioną
V. Simulik teigimu, parlamente politikai yra ne kartą priekaištavę, kad Seimo nariui netinka atstovauti kažkokio vieno regiono, reikia atstovauti visai Lietuvą.
„Vilniaus nereikia atstovauti, čia ir taip yra ekonomikos, finansų centras. Klaipėda – turtingas kraštas, nes ten pridėtinę vertę sukuria uostas. O Šiauliai dažnai likdavo našlaitės vietoje“, – priežastį vienytis regioniniu principu įvardijo V. Simulik.
Tuometinius 2004 – 2008 metų Seimo kadencijos parlamentarus, išrinktus Šiaulių apskrityje, pasak V. Simulik, „į krūvą“ padėjo surinkti buvęs apskrities viršininkas Alvydas Šedžius. Jis paprašė susivienyti ir padėti įrodyti aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, kad Šiauliuose būtų pabaigta statyti ir įrengti tada dar pastatu vaiduokliu buvusi dabartinės Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinika.
„Surėmė pečius parlamentarai, įrodinėjo, balsavo, teikė raštus ir klinika buvo pabaigta rengti. Darbas buvo padarytas. Tai vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip vieningas darbas yra labai naudingas“, – teigė V. Simulik.
Savivaldybių raštams reikia „kojų“
V. Simulik teigimu, apskrities savivaldybės žino, kad gali prašyti parlamentinės grupės narių pagalbos, bet kažkodėl labai vangiai ta pagalba naudojasi.
V. Simulik teigimu, parlamentinė grupė gali paklausti „bet kurio ministro“, kodėl nesprendžiama vienos ar kitos apskrities savivaldybės problema, atkreipti dėmesį į svarbius savivaldybėms klausimus.
„Bet kai miesto ar rajono merai užsiima tik rašymu popierių, į kuriuos niekas dėmesio nekreipia... Reikia suvokti, kad dokumentui reikalingos „kojos“ ir mes tomis kojomis galime būti: rinkti parašus, kreiptis Seimo narių grupės vardu, atkreipti atsakingų asmenų dėmesį“, – patarė merams Seimo narys.
Seimo narys teigė, jog savivaldybių vadovai neretai pavėluoja laukdami, kol į jų raštus „kas nors ministerijoje“ atkreips dėmesį, o tik tada, kai „traukinys būna nuvažiavęs, kreipiasi į parlamentinę grupę: padėkit“.
„Kaip mes padėsime, kai jau vėlu? Taip niekas nedirba. Yra komandinis darbas, jeigu meras nori pasiekti rezultato. Keturiolikos parlamentinės grupės narių parašai – tai dešimtadalio viso Seimo palaikymas. Ir su tuo aukščiausiuose valdžios sluoksniuose jau yra skaitomasi, jau yra tam tikras vaidmuo“, – mokė diplomatijos V. Simulik.
Jėga iš visų Seimo frakcijų
Trečios kadencijos Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės narys Edvardas Žakaris teigė, kad vienaip, pavyzdžiui, ministerijos žiūri į tai, kad pokalbio su ministru ar viceministru prašosi vienas Seimo narys, ir visai kitaip, kai – grupė Seimo narių.
„Tai jau yra reali jėga. Ir ta jėga yra sudaryta iš visų Seimo frakcijų atstovų. O kiekvienas iš Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės narių turiu galimybę plačiau išdėstyti rūpimą problemą savo partijos frakcijose, kad būtų priimti reikalingi sprendimai. Žymiai stipresnis lobizmas grupėje, nei vienam“, – pasakojo E. Žakaris.
Pavyzdžiui, E. Žakario teigimu, tik parlamentinės grupės iniciatyva šie metai Lietuvoje paskelbti Saulės mūšio metais, jubiliejaus paminėjimui skirti „šiokie tokie finansai“. E. Žakaris vardijo, kad parlamentinės grupės dėka „finansai buvo skirti“ ir Kryžių kalno informaciniams centrui, kovota „dėl "Snoro" banke dingusių ŠRATC pinigų“.
E. Žakaris mano, kad apskrities savivaldybės nepakankamai naudojasi „šia jėga“.
„Jeigu per kadenciją vienas kitas meras mus pasikviečia, tai labai gerai ir tai dažniausiai pačių Seimo narių iniciatyva. Merai tikrai praleidžia gerą progą daugiau padaryti savo savivaldybėje“, – apgailestavo E. Žakaris.
Per visą šio Seimo kadenciją, pasak E. Žakario, parlamentinė grupė po kartą dirbo Joniškyje, Radviliškyje, Kelmėje ir prieš kelias savaites – Šiauliuose.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
JĖGA: 2005 metais Seime įkūręs Šiaulių krašto bičiulių parlamentinę grupę Valerijus Simulik teigia, kad ji tapo svarbia 14-os balsų jėga. Tik stebisi, kad apskrities merai neišnaudoja jos galimybių.
POSĖDIS: Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininkė Alma Monkauskaitė ir trijų kadencijų narys Edvardas Žakaris susitikime su apskrities savivaldybių merais Šiauliuose sprendė ir kultūros, ir Respublikinės Šiaulių ligoninės, pavojingų atliekų apmokestinimo problemas.