
Naujausios
Šiauliai ženkliukuose
Vytenis Rimkus
Profesorius
Šiaulietis kolekcininkas Petras Kaminskas paruošė ir išleido katalogą „Šiauliai faleristikoje 1879-2016“. Tai puošnus albuminio tipo leidinys, kuriame pateikta 1 517 ženklelių, jie sugrupuoti pagal temas, laikotarpius, rajono vietoves, įstaigas, serijas, variantus.
Kataloge įrašytas kiekvieno ženklelio tekstas, dydis milimetrais, išleidimo metai, tiražas, užsegimo pobūdis, autorius, gamintojas, savininkas.
Žinoma, ne visi ženkleliai turi tuos duomenis, ypač reti autoriaus, tiražo duomenys. Įvadinėje dalyje autorius pateikia savo darbo metodiką, apskritai kolekcionavimą, tarp jų ir faleristiką, kaip savitą kultūros veiklą.
Almantas Šlivinskas pristato P. Kaminsko darbus. Išvardinta net 90 asmenų, prisidėjusių prie knygos išleidimo.
Tad pasižvalgykime po tą albumą. Pirmasis šiaulietiškąja tema išleistas ženklas skirtas 1879 m. vykusiai Žemės ūkio parodai. Tekstas – rusų kalba, averse – naminių gyvulių (arklio, karvės, veršio, vištos, kalakuto) vaizdai, reverse – to meto žemės ūkio technika, beje, ir grėblys.
Kiti keli vokiški ženkleliai paliudija vokiečių karių buvimą Šiauliuose Pirmojo pasaulinio karo metais. Rusų kalba ženklų išleido Šiauliuose dislokuotas tarybinis tankų pulkas, Zoknių aviacijos bazė.
Didžioji dalis ženklelių pagaminta tarybiniais metais. Juos leido stambiosios įmonės („Nuklonas“, „Vairas“) įvairių jubiliejų proga, net reklamos tikslais, mokyklos, organizacijos. Juose atsispindėjo to meto simbolika, miesto monumentų, paminklų vaizdai.
Daugelis įstaigų kūrė savitus simbolius, kartais net keistokus. Palaipsniui daugėjo Šiaulių herbo vaizdų, įvairių jo modifikacijų, ypač artėjant ir švenčiant miesto 750-metį. Šiai sukakčiai skirtas daugiavariantinis (pateikiama 16 variantų) ženkliukas vaizduoja liaudies meistrų sukurtą medinį paminklą Saulės mūšiui.
Drįsčiau sakyti, kad ženklelių kūrimas, gamyba ir funkcionavimas paskutiniais okupacinės valdžios metais tapo savita „tyliosios desidencijos“ forma (lietuvių kalba, istoriniai įvykiai, tautinė simbolika). Ji tampa bendrosios heraldikos, kraštotyros, tautodailės raidos dalimi.
Kaipgi neprisiminsi drastiškos kovos su miestų herbų pasirodymu dainų švenčių metu, dėl Trakų pilies restauravimo, net ir dėl Saulės mūšio istorinio vertinimo bei dailės kūrinių kūrimo? Taigi tuose mažuose ženkleliuose slypi ištisi istorijos klodai, dažnai neatskleisti ir pamiršti. O drauge šis albumas tampa ir Lietuvos dailės istorijos liudytoju, tos smulkiosios dailės atšakos, kuri buvo ir tebesivysto Šiauliuose.
Atgavus Nepriklausomybę, išsivystė naujas tautinių ženklų, ordinų, vėliavų kūrimo etapas, neapeidamas ir ženklelių. Apie tai akivaizdžiai paliudija Rimanto Dichavičiaus trijų tomų veikalas „Kovos paženklinti“. O tie maži ženkleliai tebelaukia savų tyrinėtojų ir leidėjų kituose Lietuvos miestuose, regionuose ir net visoje šalyje, kuriems pavyzdžiu tampa P. Kaminsko darbas.