Šiauliai ženkliukuose

Šiau­liai ženk­liu­kuo­se

Vy­te­nis Rim­kus

Pro­fe­so­rius

Šiau­lie­tis ko­lek­ci­nin­kas Pet­ras Ka­mins­kas pa­ruo­šė ir iš­lei­do ka­ta­lo­gą „Šiau­liai fa­le­ris­ti­ko­je 1879-2016“. Tai puoš­nus al­bu­mi­nio ti­po lei­di­nys, ku­ria­me pa­teik­ta 1 517 ženk­le­lių, jie su­gru­puo­ti pa­gal te­mas, lai­ko­tar­pius, ra­jo­no vie­to­ves, įstai­gas, se­ri­jas, va­rian­tus.

Ka­ta­lo­ge įra­šy­tas kiek­vie­no ženk­le­lio teks­tas, dy­dis mi­li­met­rais, iš­lei­di­mo me­tai, ti­ra­žas, už­se­gi­mo po­bū­dis, au­to­rius, ga­min­to­jas, sa­vi­nin­kas.

Ži­no­ma, ne­ vi­si ženk­le­liai tu­ri tuos duo­me­nis, ypač re­ti au­to­riaus, ti­ra­žo duo­me­nys. Įva­di­nė­je da­ly­je au­to­rius pa­tei­kia sa­vo dar­bo me­to­di­ką, ap­skri­tai ko­lek­cio­na­vi­mą,  tar­p jų ir fa­le­ris­ti­ką, kaip sa­vi­tą kul­tū­ros veik­lą.

Al­man­tas Šli­vins­kas pri­sta­to P. Ka­mins­ko dar­bus. Iš­var­din­ta net 90 as­me­nų, pri­si­dė­ju­sių prie kny­gos iš­lei­di­mo.

Tad pa­si­žval­gy­ki­me po tą al­bu­mą. Pir­ma­sis šiau­lie­tiš­ką­ja te­ma iš­leis­tas ženk­las skir­tas 1879 m. vy­ku­siai Že­mės ūkio pa­ro­dai. Teks­tas – ru­sų kal­ba, aver­se – na­mi­nių gy­vu­lių (ark­lio, kar­vės, ver­šio, viš­tos, ka­la­ku­to) vaiz­dai, re­ver­se – to me­to že­mės ūkio tech­ni­ka, be­je, ir grėb­lys.

Ki­ti ke­li vo­kiš­ki ženk­le­liai pa­liu­di­ja vo­kie­čių ka­rių bu­vi­mą Šiau­liuo­se Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais. Ru­sų kal­ba ženk­lų iš­lei­do Šiau­liuo­se dis­lo­kuo­tas ta­ry­bi­nis tan­kų pul­kas, Zok­nių avia­ci­jos ba­zė.

Di­džio­ji da­lis ženk­le­lių pa­ga­min­ta ta­ry­bi­niais me­tais. Juos lei­do stam­bio­sios įmo­nės („Nuk­lo­nas“, „Vai­ras“) įvai­rių ju­bi­lie­jų pro­ga, net rek­la­mos tiks­lais, mo­kyk­los, or­ga­ni­za­ci­jos. Juo­se at­si­spin­dė­jo to me­to sim­bo­li­ka, mies­to mo­nu­men­tų, pa­mink­lų vaiz­dai.

Dau­ge­lis įstai­gų kū­rė sa­vi­tus sim­bo­lius, kar­tais net keis­to­kus. Pa­laips­niui dau­gė­jo Šiau­lių her­bo vaiz­dų, įvai­rių jo mo­di­fi­ka­ci­jų, ypač ar­tė­jant ir šven­čiant mies­to 750-me­tį. Šiai su­kak­čiai skir­tas dau­gia­va­rian­ti­nis (pa­tei­kia­ma 16 va­rian­tų) ženk­liu­kas vaiz­duo­ja liau­dies meist­rų su­kur­tą me­di­nį pa­mink­lą Sau­lės mū­šiui.

Drįs­čiau sa­ky­ti, kad ženk­le­lių kū­ri­mas, ga­my­ba ir funk­cio­na­vi­mas pa­sku­ti­niais oku­pa­ci­nės val­džios me­tais ta­po sa­vi­ta „ty­lio­sios de­si­den­ci­jos“ for­ma (lie­tu­vių kal­ba, is­to­ri­niai įvy­kiai, tau­ti­nė sim­bo­li­ka). Ji tam­pa bend­ro­sios he­ral­di­kos, kraš­to­ty­ros, tau­to­dai­lės rai­dos da­li­mi.

Kaip­gi ne­pri­si­min­si dras­tiš­kos ko­vos su mies­tų her­bų pa­si­ro­dy­mu dai­nų šven­čių me­tu, dėl Tra­kų pi­lies res­tau­ra­vi­mo, net ir dėl Sau­lės mū­šio is­to­ri­nio ver­ti­ni­mo bei dai­lės kū­ri­nių kū­ri­mo? Tai­gi tuo­se ma­žuo­se ženk­le­liuo­se sly­pi iš­ti­si is­to­ri­jos klo­dai, daž­nai neatsk­leis­ti ir pa­mirš­ti. O drau­ge šis al­bu­mas tam­pa ir Lie­tu­vos dai­lės is­to­ri­jos liu­dy­to­ju, tos smul­kio­sios dai­lės at­ša­kos, ku­ri bu­vo ir te­be­si­vys­to Šiau­liuo­se.

At­ga­vus Ne­prik­lau­so­my­bę, iš­si­vys­tė nau­jas tau­ti­nių ženk­lų, or­di­nų, vė­lia­vų kū­ri­mo eta­pas, nea­pei­da­mas ir ženk­le­lių. Apie tai aki­vaiz­džiai pa­liu­di­ja Ri­man­to Di­cha­vi­čiaus tri­jų to­mų vei­ka­las „Ko­vos pa­ženk­lin­ti“. O tie ma­ži ženk­le­liai te­be­lau­kia sa­vų ty­ri­nė­to­jų ir lei­dė­jų ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se, re­gio­nuo­se ir net vi­so­je ša­ly­je, ku­riems pa­vyz­džiu tam­pa P. Ka­mins­ko dar­bas.