
Naujausios
Šiauliečiai gina kirviui pasmerktus miesto medžius
Šiauliečių diskusija kyla dėl miesto medžių likimo. „Šiaulių kraštas“ publikacijoje „Medžių euroremontas – plikas miestas“ (2017 m. liepos 26 d.) paviešino, jog su viešųjų erdvių sutvarkymo projektais artėja masinis medžių kirtimas miesto centre. Skaitytojai skambino ir į redakciją, ir dalijosi komentarais internete. „Šiaulių kraštui“ nuomones išsakė ir specialistai.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Aktyvieji sujudę
Skaitytoja paskambinusi į redakciją negalėjo patikėti, jog žalumos neliks net labiausiai nuo oro taršos kenčiančioje Tilžės gatvės atkarpoje ties Juliaus Janonio gimnazija – nuo Vytauto gatvės iki pat Aušros alėjos.
„Kuo atsodins? Tokiais mažais medeliais, kaip dabar rekonstruotoje Dvaro gatvėje? Tai kaip atrodys visas centras – reikia kažką daryti: rengti akcijas, rinkti parašus medžiams apginti“, – svarstė miestietė. Patikino, jog pati skambins ir į Savivaldybę.
Jos nuomone, Tilžės gatvės medžių likimas turėtų būti svarstomas ir su Juliaus Janonio gimnazijos bendruomene.
Lina Kazlauskienė, Juliaus Janonio gimnazijos raštinės vedėja, „Šiaulių kraštui“ išsakė tik savo nuomonę, bet ji vienareikšmė: „Miestas taps akmeninėmis džiunglėmis?“
„Mačiau tuos projektus – klaikus vaizdas. Šiauliuose ir dabar trūksta žalumos – net Talkšos ežero pakrantės erdvėse plika, tik kažkokie takeliai išgrįsti, – sakė ji ir palygino: – Klaipėdoje buvome per Jūros šventę: skverai sutvarkyti, senieji medžiai palikti, gražiai įkomponuoti. Su kolege kalbėjomės, o kur Šiauliuose vidury miesto parkelyje taip gali atsisėsti – niekur. Tik prie Savivaldybės skvere dar keli medžiai sienieji likę – tai jaunimas ir renkasi.“
Rašėme, jog pagal pristatomus viešųjų erdvių sutvarkymo projektus medžiai bus kertami Prisikėlimo aikštėje, Tilžės gatvės atkarpoje nuo Vytauto iki Aušros alėjos, Aušros alėjoje, Kaštonų alėjoje, Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro dalyje nuo Tilžės iki Draugystės prospekto, Draugystės prospekte, Povilo Višinskio gatvėje.
Tik pavieniai ąžuolai ar kiti vertingi medžiai būtų išsaugoti. Kiti esą kone visi sergantys, o jeigu sveiki, tai lajos negražios, pasiekę 50–60 metų brandą, ir po 10 metų vis tiek būtų kertami. Tad Savivaldybės valdininkų nuostata – juos paaukoti jau dabar.
Vietoj jų daugiausia būtų sodinamos mažalapės, glaustašakės liepos. Tikinama, jog bus sodinami „dideli“ medžiai. Bet aiškėja, jog projektuotojai priversti „drožti“ projektus medžių sąskaita, nes sodinti didesnius sodinukus stinga lėšų.
Ką apie tai mano politikai?
„Mes dar iki to klausimo nepriėjome, – sakė „Šiaulių kraštui“ Rima Juškienė, Tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkė. – Dalyvauju pristatymuose, žinau, kas siūloma, dar svarstysime komitete. Specialistai turi pasisakyti, bet kaip šiaulietė nemanau, kad reikėtų besąlygiškai pasiduoti mados diktatui sodinti mažų lajų medelius.“
Palikimas – tvarkytinas
Robertas Klimas, Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimo laboratorijos vedėjas, „Šiaulių kraštui“ patvirtino, jog miesto centre didžiausia oro tarša yra Tilžės gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki Aušros alėjos ir Aušros alėjoje.
Medžiai saugo nuo oro taršos, jiems sulapojus vasarą tarša žymiai sumažėja. Šiemet mieste nei gegužės, nei birželio mėnesį oro taršos ribinės normos nebuvo viršytos.
Centrinėje miesto dalyje kietųjų dalelių (KD10) 24 val. koncentracija birželį neviršijo ribinės vertės (50 µg/m3) ir kito tik nuo 3,10 iki 22,44 µg/m3. Palyginti su gegužės mėnesio vidutine verte (17,39 µg/m3) sumažėjo net 1,6 karto.
„Tačiau medžiai miesto centre auga labai sunkiomis sąlygomis – čia per parą pravažiuoja net iki 20 tūkstančių automobilių, – pabrėžia R. Klimas. – Kai per judriosios savaitės akciją, buvo stabdomas eismas, tyrimai rodė, jog oro tarša mažėjo 2,5 karto.“
Dabartinių medžių būklė, jo žodžiais, yra liūdnoka. Ir nenorintis sutikti, kad aplinkosaugininkai, derindami projektus, „apie miestą negalvoja.“
Jam taip pat norėtųsi, kad miestas būtų vien žalias, kad medžių būtų daugiau, kad jų lajos būtų didesnės, ypač prie mokyklų ir darželių – nes medžiai yra kaip apsauginės zonos.
Bet situacija esanti ne vienareikšmė.
Yra nustatyta ir tokių atvejų: kai medžių laja labai tanki, tai už jos tarp daugiaaukščių namų susidaro taršos kanjonai – kiemuose kaupiasi didesnė tarša nei prie gatvės.
Jo nuomone, ir estetinis vaizdas, ir erdvių atvėrimas taip pat reikalingas.
„Nenaudoti naujesnių medžių sodinimo technologijų, palikti senąjį medžių palikimą ir jį užsispyrus ginti – nemanau, kad tuo keliu reikėtų eiti“, – svarsto R. Klimas.
Jis tik siūlo keisti tokiais medžiais, kurie išgyventų miesto sąlygomis. Pasinaudoti kitų šalių įdirbiu.
„Čia kaip su olandiškomis gėlėmis – jos ilgai žydi, o mūsų po poros dienų nuvysta, – palygino aplinkosaugininkas. – Specialistai turi pasakyti, kokius medžius rinktis. O dabartinis palikimas tikrai yra tvarkytinas“.
Bent saleles reikėtų palikti
Mieste medžius prižiūri bendrovė „Šiaulių apželdinimas“. Vykdo priežiūrą pagal Savivaldybės užsakymus,
„Medžiai yra miesto plaučiai, bet prie medžio reikia prieiti, apgenėti bent kas dveji metai, o ne kas 20 metų, – sako bendrovės vadovas Vidas Klepšys. – Kai pamato, kad jis nebegražus, tada ateina su pjūklu.“
Nė nepamenąs, ar kada prašyta genėti liepas, formuoti jų lajas bulvaro dalyje, kurią dabar rengiamasi rekonstruoti.
V. Klepšys mano, jog medžių keitimas gatves rekonstruojant neturėtų būti vienareikšmis.
„Vilniuje Gedimino kalne medžiai buvo iškirsti ir kas atsitiko – kalnas griūva, – priminė jis. – Natūralaus drenažo nebėra, medžių šaknys sugerdavo drėgmę ir laikė kalną.“
Jis siūlytų miesto gatvėse bent senųjų medžių saleles, kur tik galima, palikti. Sodinti įvairesnių medžių rūšių, ir iš karto didesnių parametrų. Didesnis medis kainuoja ir 100 eurų, ir daugiau.
„Mažas medelis neatstos didelio medžio, o kada jis išaugs mano karta jau nepamatys“, – sako medžių prižiūrėtojas.
Jis akcentuoja, jog liepos gyvena ir šimtą metų.
„Liepą ir gamtos paminklą šalia Šiaulių turime, – sako V. Klepšys. – Į brandų medį mieste negalima žiūrėti taip pat kaip į brandų medį miške. Mieste toks medis nėra pramoninės produkcijos objektas, kad turėtų būti kertamas.“
Jis pabrėžia, jog reikia diskusijų. Jeigu daromas projektas, tai jis turi būti su visuomene apsvartomas.
„Kas bus, jeigu viską kirsime ir mieste bus tik maži medeliai? – retoriškai klausia. – Jeigu bus tokie kaip Dvaro gatvėje – tai žaliuos kaip gėlė, ir tiek.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Keliama idėja surengti atsisveikinimo su bulvaro liepomis akciją – susikibti rankomis ir jas apkabinti.
Ne vienas miestietis prisipažįsta, jog į Dvaro gatvę nė nebeužsuka – netraukia plika erdvė.
Vidas Klepšys, bendrovės „Šiaulių apželdinimas“, vykdančios Savivaldybės užsakymus, direktorius pabrėžia, jog „prie medžio reikia prieiti kas dveji metai, o ne kas 20 metų“. Tada belieka tik su pjūklu ateiti.