ŠIAULIETIS – PIRMASIS ASAS

Vilius Puronas

ŠIAU­LIE­TIS – PIR­MA­SIS ASAS

Apie ka­rus ir avia­ci­jas ži­no­me tiek daug, kad be­veik – nie­ko. Ži­no­me, kad ka­re nai­kin­tu­vai vai­kė­si vie­nas ki­tą dan­gu­je, šau­dy­da­vo vie­ni į ki­tus tam, kad prie­šo or­lai­vis, pa­skui sa­ve pa­li­kęs dū­mų uo­de­gą, le­ga­liai pi­ki­ruo­tų že­myn ir ten su­sprog­tų. Ži­nia, mū­sų kar­ta tą ma­to tik te­le­vi­zo­rių ek­ra­nuo­se, to­dėl be­lie­ka džiaug­tis, kad ne na­tū­ro­je. Sta­tis­ti­ka ne­ži­no, kiek II pa­sau­li­nio ka­ro me­tais oro kau­ty­nė­se bu­vo nu­muš­ta lėk­tu­vų. Kiek iš vie­nos, kiek iš ki­tos pu­sės...

Pir­ma­sis pa­sau­lio la­kū­nas, II pa­sau­li­nio ka­ro pra­džio­je nu­mu­šęs vo­kiš­ką lėk­tu­vą, bu­vo šiau­lietis.

II pa­sau­li­nio ka­ro pra­džia lai­ko­ma 1939 m. rug­sė­jo 1 d., kai Tre­čia­sis rei­chas už­puo­lė Len­ki­ją, kai ka­rą Vo­kie­ti­jai ne­tru­kus pa­skel­bė Pran­cū­zi­ja ir Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė.

Tai­gi, pir­mą­ją ka­ro die­ną, vo­kie­čiams už­puo­lus Len­ki­ją, la­kū­nas Alek­sand­ras Gap­še­vi­čius, pi­lo­tuo­da­mas kuk­lų PZL P.11c nai­kin­tu­vą, virš Ce­cha­no­vo nu­mu­šė vo­kiš­ką bom­bo­ne­šį „Hein­kel He–11“, ku­rio ke­lios nuo­lau­žos yra eks­po­nuo­ja­mos vie­na­me Var­šu­vos mu­zie­ju­je. Taip Alek­sand­ro var­das pa­te­ko į Len­ki­jos ka­ry­bos is­to­ri­ją. Tie­sa, tos pa­čios die­nos po­pie­tę ne­to­li Var­šu­vos jo lėk­tu­vas bu­vo pa­šau­tas, ir jis, ap­de­gęs, spė­jo iš­si­gel­bė­ti pa­ra­šu­tu...

Su­žeis­tam la­kū­nui te­ko eva­kuo­tis į Ru­mu­ni­ją, iš ten pa­sie­kė Pran­cū­zi­ją ir iki 1940 m. ba­lan­džio mė­ne­sio pri­klau­sė tre­ni­ruo­čių es­kad­ri­lei. Po Pran­cū­zi­jos ka­pi­tu­lia­ci­jos per­si­kė­lė į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. 1940 m. gruo­dį bu­vo pa­skir­tas į Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės len­kų la­kū­nų es­kad­ri­lę, 1941 m. lapk­ri­tį ta­po es­kad­ri­lės va­du. Da­ly­va­vo ne vie­na­me oro mū­šy­je. Skrai­dė nai­kin­tu­vu (Spit­fi­re LF.IXC–WX-F (MJ783), ku­rio at­vaiz­dą ma­to­me iliust­ra­ci­jo­je. 1944 m. da­ly­va­vo mū­šiuo­se Nor­man­di­jo­je.

Sta­tis­ti­ka tei­gia kad Alek­sand­ras oro mū­šiuo­se yra nu­mu­šęs de­vy­nis prie­šo lėk­tu­vus, dar ke­lis – spė­ja­mai. Yra ap­do­va­no­tas net sep­ty­niais gar­bin­gais ka­ri­niais or­di­nais. Tie, ku­rie do­mė­sis jo biog­ra­fi­ja, gy­ve­ni­mo smulk­me­nas su­ži­nos len­kiš­ko­je „Vi­ki­pe­di­jo­je“.

Šian­dien su­kan­ka 105 me­tai, kai 1911 me­tų gruo­džio 6 die­ną Alek­sand­ras gi­mė Šiau­liuo­se.

Apie bū­si­mo avia­ci­jos aso vai­kys­tę ir jau­nys­tę ži­nių neiš­li­ko. Neaiš­ku, kur bu­vo jo na­mu­čiai – cent­re, Šim­šė­je, Kal­niu­ke? Ne­ži­nia, ko­kios ap­lin­ky­bės ma­ža­me­čio šei­my­ną per­kė­lė į Len­ki­ją – gal Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro griu­vė­siai, gal – šei­my­ni­nės bū­ti­ny­bės, gal – kai­my­nų krei­vos šyp­se­nė­lės...

Iš­li­ko ži­nių, kad dvi­de­šimt­me­tis jau­nuo­lis 1931 m. įsto­jo į Len­ki­jos ka­riuo­me­nę, pra­džio­je mo­kė­si pės­ti­nin­kų mo­kyk­lo­je, vė­liau, 1937-ai­siais, lan­kė pi­lo­ta­žo ir avia­ci­jos ka­ri­nin­kų kur­sus Demb­li­no pi­lo­tų mo­kyk­lo­je, ku­rią bai­gęs tę­sė tar­ny­bą Len­ki­jos ry­ti­nio pa­sie­nio ap­sau­go­je. Per­ga­lin­gas at­si­tik­ti­nu­mas bei ka­riš­kio pro­fe­si­ja ir prie­vo­lė, svie­du­si į II pa­sau­li­nio ka­ro sū­ku­rius, jo gy­ve­ni­mui su­tei­kė pra­smę, gar­bę, gy­vy­bę: len­kų bri­ga­dos ge­ne­ro­las, Len­ki­jos ka­riuo­me­nės pi­lo­tas, Len­ki­jos išei­vi­jos oro pa­jė­gų nu­si­pel­nęs la­kū­nas asas.

Alek­sand­ras mi­rė 1983 m. spa­lio 10 d. Bri­ta­ni­jo­je, Han­lei Sva­ne, bū­da­mas 71 me­tų. At­si­mi­ni­muo­se pa­žy­mė­ta, kad 1992 m. jo pa­lai­kų pe­le­nai bu­vo iš­bars­ty­ti Var­šu­vo­je ir Demb­li­ne.

Ne­ži­nau, kas pri­ver­tė šią as­me­ny­bę pri­si­min­ti bei pir­mą kar­tą jį pa­gar­sin­ti gim­ti­nės spau­do­je. Nuot­rau­ko­je – ryž­tin­gas vy­riš­kas vei­das, ko­kių ir da­bar­ti­niuo­se Šiau­liuo­se ap­stu.