Naujausios
Šiaulietis dalyvavo gelbėjimo operacijoje
Šiauliečio Sauliaus Viliaus vadovaujama ekspedicija, siekianti užkopti į Dhaulagirio (8167 m) viršūnę Nepale, išgelbėjo gyvybę kalnuose dingusiam argentiniečių alpinistui. Iš Dhaulagirio šlaitų — Sauliaus Viliaus laiškas.
Pirmoji gelbėjimo operacija
„Gegužės penktoji — tikriausiai sunkiausia diena mūsų ekspedicijos nariams. Šią dieną du mūsų grupės nariai buvo apsistoję antroje stovykloje, penki pirmojoje ir du jau buvo nusileidę į bazinę stovyklą. Iš vakaro per radijo ryšį italų ekspedicijos vadovas pasiteiravo mūsų apie neva trečiojoje stovykloje dingusius du argentiniečius. Pasiūliau skubiai imtis gelbėjimo darbų, nes viršuje likę argentiniečiai galėjo patirti stiprių nušalimų ir jų gyvybei galėjo grėsti reali grėsmė.
Stebėti šlaitą trečios stovyklos link paprašiau ir dviejų savo ekspedicijos narių Ernesto Marksaičio ir Egidijaus Mockaus, tuo metu buvusių antroje stovykloje. Netrukus į pirmąją stovyklą pakilo trys italų ekspedicijos šerpai. Pastarieji įnirtingai radijo ryšiu derėjosi dėl piniginio 500 eurų garanto — tik gavę patvirtinimus dėl pinigų skyrimo po valandos šerpai pajudėjo aukštyn. Be kita ko jie ketino kilti tik iki antros stovyklos, ne aukščiau.
Prieš šerpams išeinant į viršų pastebėjome kažką judant žemyn iš trečios stovyklos. Tas kažkas judėjo daug dešiniau nei dera — sąlyginai labai pavojingu sniego šlaitu. Savo kolegų paprašiau nedelsiant kilti į pagalbą.
Iš bazinės stovyklos gavęs argentiniečio satelitinio telefono numerį bandžiau su juo susisiekti — tik, deja, nesėkmingai. Tuomet su lenkų grupės nariu Filipu nusprendėme kilti aukštyn. Oras labai subjuro, vietomis matomumas siekė vos keletą metrų. Gal po valandos pusantros iš savo kolegų gavome pranešimą, kad jie prisiartino prie argentiniečių alpinisto. Deja, tuo pat metu gavau pranešimą ir apie savo grupės dalyvio, esančio pirmoje stovykloje, sveikatos sutrikimus.
Per maždaug dvi valandas du lietuviai, dirbę virš antros stovyklos, sugebėjo šoko ištiktam argentiniečiui numesti virvę ir įtikinti jį pakilti ant sąlyginai saugios keteros. Pastarasis buvo priėjęs stačią sniego šlaitą, kuriuo toliau leisdamasis būtų neišvengęs kritimo.
Nusilpęs ir apšalusiomis rankomis alpinistas lietuvių dvejeto buvo nuleistas į antrąją stovyklą ir perduotas čia pakilusiems dviem šerpams, kurie tik jį pasitikę, pradėjo pastarajam aiškinti tolesnio jo leidimo žemyn įkainius ir tarifus!„
Antroji gelbėjimo operacija
„...Skubiai sugrižęs į pirmąją stovykla su kolegomis paruošėme transportuoti savo komandos narį (Arūną Matuką) į bazinę stovyklą. Sunkiausia kelio dalis buvo plyšiai ir status šlaitas prieš pat bazinę stovyklą. Šiose vietose orientaciją praradusį alpinistą leidome virvių pagalba. Bazinėje stovykloje sulaukėme geranoriškų lenkų grupės gydytojų pagalbos.
Ligoniui visą naktį kas keletą valandų buvo leidžiamos vaistų injekcijos ir duodamas papildomas deguonis.
Dar iš vakaro užsakėme gelbėjimo malūnsparnį. Mūsų grupės nario sveikatos būklė buvo labai sudėtinga. Jis visiskai nesiorientavo erdvėje.
Po audringų diskusijų malūnsparnio tūpimo aikštelėje ir skambučių į Katmandu, į mūsų užsakytą gelbėjimo reisą buvo priimtas tik labai sunkus ligonis, visiskai sveikas nepalietis ir keli baulai su išvykusių alpinistų inventoriumi.
GELBĖTOJAI: (Iš kairės) Egidijus Mockus, išgelbėtas argentinietis Kristianas ir Ernestas Marksaitis bazinėje stovykloje.
