Šiaulių garbės piliečio vardas – Virgilijui Noreikai

Šiaulių garbės piliečio vardas – Virgilijui Noreikai

Šiaulių garbės piliečio vardą siūloma suteikti iš čia kilusiam Lietuvos operos solistui profesoriui Virgilijui Kęstučiui Noreikai. Garbės piliečio kandidatūrą tvirtins Savivaldybės taryba.

V. Noreika prisimena vaikystę gimtajame mieste, žada jį aplankyti dažniau ir aktyviau įsitraukti į kultūrinį gyvenimą.

Simona KVEDERYTĖ

simona.k@skrastas.lt

Nusprendė beveik vieningai

Šiaulių savivaldybės Garbės piliečio vardo suteikimo komisija, sudaryta iš 15 narių, vakar, mero ir komisijos pirmininko Artūro Visocko teigimu, balsavo beveik vieningai. Kad garbės pilietis būtų išrinktas pirmajame ture – už jį turi balsuoti du trečdaliai narių.

Komisija V. Noreiką garbės piliečiu teiks tvirtinti Savivaldybės tarybai rugpjūčio 27 dieną. Lietuvos tenoras rugsėjo 22 dieną švęs 80-mečio jubiliejų.

Šiemet Šiaulių garbės piliečio vardą siūlyta suteikti penkiems asmenims, trims iš jų – po mirties: Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviui Mečislovui Jurevičiui (1927–1999), provizorei, kraštotyrininkei, muziejininkei Vandai Kavaliauskienei (1923–2011), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Romualdui Ozolui. Šiaulių garbės piliečio vardą suteikti siūlyta ir Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkei, aktyviai lietuvybės puoselėtojai 77 metų Izolinai Lingienei.

Garbės pilietis jaučia pagarbą

V. Noreika gimė Šiauliuose 1935 metais rugsėjo 22 dieną. Jis miesto garbės piliečio vardui taip pat siūlytas 2007, 2011, 2014 metais.

Dėl pernykščio sprendimo profesorius neslepia buvęs įsižeidęs. Ne dėl to, kad negavo šio vardo, o dėl įvairių diskusijų ir nereikalingų komentarų.

„Stebina, kad manęs iki šiol neskatino aktyviau dalyvauti miesto kultūros gyvenime. Šiandien, sulaukęs žinių iš mero Artūro Visocko, su malonumu sakiau, kad, tapęs garbės piliečiu, įsitrauksiu kiek galėdamas daugiau į renginius. Jei kas nors to norės“, – sakė V. Noreika.

Jis Šiauliuose gyveno iki 1945 metų, Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Vėliau šeima išvyko į Vilnių.

Čia buvo likę dvi mamos seserų šeimos. Artimuosius jaunystėje aplankydavo dažniau. 1953 metais įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją, dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Studijos, koncertai, darbas vizitus pakoregavo.

Dabar V. Noreika Šiauliuose – retesnis svečias. Apsilanko keliskart per metus. O ir giminaičių čia nedaug likę – tik mamos sesers duktė.

„Mane visada maloniai džiugina ir stebina Vilniaus pėsčiųjų gatvė. Aplink daug gražios statybos pastatų: vyskupija, Šiaulių katedra. Kultūros čia daug: chorai „Dagilėlis“, „Polifonija“, Dramos teatras, viskas pažįstama, kartu dainuota. Šiauliai man visuomet buvo širdingas miestas. Pagarbos nusipelnęs mano vaikystės miestas“, – „Šiaulių kraštui“ sakė V. Noreika.

Šiauliuose – pirmasis vaidmuo

V. Noreika pasakoja gyvenęs Vilniaus ir Dvaro gatvių kampe. Šeimos namas sudegė, šeima persikraustė į Varpo gatvę, tačiau ir šiuos namus pasiglemžė ugnis.

„Namą bėgdami vokiečiai padegė. Jie visą miestą degino. Tėvelis vokiškai prašė, kad nedegintų mūsų namų. O šie atsakė: bandysi gesinti, nušausim. Teliko stebėti, kaip pleška“, – pasakojo V. Noreika.

Jis prisimena ir miestą apėmusį karą, karių apkasus, gatvėse gulinčius žmonių kūnus. Sekmadieniais iš kareivinių dabartiniu Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaru į Šiaulių katedrą žygiuojančią Lietuvos kariuomenę. Kaip prieš jų žygį, „brukavotą“, akmenimis grįstą, gatvę plaudavo vandeniu – kad nedulkėtų.

„Bėgdavome paskui tą mašiną, kad aptaškytų“, – pasakoja maestro.

V. Noreika dar mena ir pirmąjį gyvenime vaidmenį besikuriančio tuometinio Šiaulių dramos teatro spektaklyje „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“. Septynmečiui buvo pasiūlytas Nykštuko vaidmuo.

„Tuo metu buvau vienintelis vaikas artistas dramos teatre, – prisiminais dalijasi V. Noreika. – Važiavau į pirmas savo gyvenimo gastroles su tuo spektakliu – į Pakruojį, Biržus. Turėdavau ten savo vietą, eidavau žiūrėti operečių. Dar ir dabar kai kurių tekstus atsimenu“.

Trumpai apie Virgilijų Kęstutį Noreiką

Lietuvos operos solistas – vienas žymiausių šalies tenorų. Koncertavo daugelyje pasaulio scenų: Maskvos didžiajame teatre, Berlyno valstybinėje operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Stokholmo, Bukarešto, Belgrado, Budapešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Rygos, Talino, Kijevo, Minsko ir kitur.

Teatre sukūrė pusšimtį vaidmenų. Jo solinių koncertų skaičius viršija 600.

1976-1991 metais V. Noreika vadovavo Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui. Jis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, išugdęs kelias dešimtis dainininkų Lietuvos ir Estijos muzikos akademijose.

1991 metais tapo JAV Baltimorės miesto ir Merilendo valstijos garbės piliečiu.

1995 metais jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas. Tais pačiais metais suteiktas Švedijos karališkojo „Šiaurės žvaigždės“ I laipsnio ordino Riterio kryžius.

V. Noreika 2004 metais gavo Vyriausybės kultūros ir meno premiją. 2007 metais – Nacionalinę kultūros pažangos premiją.

2009 metais tapo Estijos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaru.

2010 metais už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

TITULAS: Šiaulių garbės piliečių gretas papildys maestro Virgilijus Noreika.