Naujausios
Šimtametės kasdienybėje – šimtai darbų
Šiauliuose gyvenanti Magdelena Macienė šimto metų proga priimdama sveikinimus, dovanas ir gėles šypsojosi: „Mona gieles!“ Atidavusi pamerkti gėles dukteriai, netruko susodinti svečius prie stalo.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Sveikintojai plūs pagal grafiką
Šimto metų proga sveikintojų ponia Magdelena Macienė laukė savo vienturtės dukters namuose Šiauliuose. Iš ryto padėjusi susiruošti, sėdo laukti svečių. Po vidurdienio į duris pasibeldė miesto meras Justinas Sartauskas, „Sodros“ atstovai bei kiti svečiai.
Užrišus jubiliatei austą juostą, įteikus 500 litų bei gėlių meras pasiūlė visiems užtraukti „Ilgiausių metų“. Šalia mamos atsistojusi pirmoji uždainavo duktė Nijolė Burneckienė.
Vėliau apglėbusi mamą ji pasakojo, kad mama visą gyvenimą mėgo dainą, tą pomėgį perdavė ir jai: „Mama visur su daina būdavo“.
Ponia Nijolė pasakoja, jog mamos sukakties švęsti atvyks daug žmonių: giminių, artimųjų, kaimynų. Pajuokauja, kad sudarytas net grafikas svečiams. Ryt laukiamos visos gatvės kaimynės. Sveikinimų sulaukta ir iš vienintelės anūkės bei proanūkio.
Duktė šypsodamasi patikino, kad mama visada buvo labai smagi, optimistiškai nusiteikusi ir bendraujanti. Niekada neatsisako pabūti smagioje kompanijoje: „Nei ji verkia, nei aimanuoja – mūsų optimistė“.
Į Šiaulius gyventi – „aštuntais metais“
M. Macienė gimusi Kelmės rajone Milupių kaime augo didelėje šeimoje – su penkiomis seserimis bei dviem broliais. Sukūrusi savo šeimą, ponia Magdelena susilaukė dukters Nijolės. Visą gyvenimą gyvenusi kaime Kelmės rajone vertėsi ūkio darbais.
„Į Šiaulius gyventi su vyru atvažiavome aštuntais metais. Kelintų metų? Nežinau, žinau, kad buvo aštunti“, – juokėsi šimtametė. Pažvelgusi į dukrą liepė suskaičiuoti. Ponia Nijolė perskaičiuoja, kad tėvelių persikraustymas į Šiaulius galėjo vykti 1988 metais. Prieš 17 metų po ligos mirė M. Macienės vyras.
Ponia Magdelena nustemba, kai jos paklausia, kiek laiko ji gyvenanti su dukra. Nusišypso: gyvena viena, savo namuose, o pas dukterį atvažiavo tik gimimo dienos proga.
„Turiu daržiuką. Duktė atvažiuoja man padėti nuravėti, aš atvažiuoju jai padėti nuravėti. Taip ir draugaujam. Namuose pati tvarkausi. O mieliausiai klausausi „Marijos radijo“, – pasakojo senolė.
Duktė pridūrė, kad mama mėgdavusi ir į bažnyčią dažniau nueiti, kol klausa geresnė būdavo, o kai nebegirdi kunigų pamokslų, tai ir apsilankymus bažnyčioje suretino.
Sulaukė stebuklo
„Mama buvo griežta. Jaunystėje iš šokių 12 valandą nakties jau turi būti grįžusi. O jei ne, kitą kartą neišleis ir dar į kuprą duos, anksti karves šert išgins“, – juokėsi jaunystę prisiminusi 76 metų ponia Nijolė.
Duktė pasakojo, kad labiausiai mama visą gyvenimą mėgo kaimiškus patiekalus, ir dabar neatsisakys cepelinų, plokštainio, vėdarų. Maisto neskirsčiusi, valgiusi viską. Paklausta, ar daug giminėje būta ilgaamžių, močiutė tik mostelėjo ranka – tokių nebuvę.
„Nėra tokio stebuklo buvę, kad šitokio amžiaus kas būtų sulaukęs. Visi vos iki aštuoniasdešimties išgyvendavo“, – skaičiavo ponia Nijolė.
Pas gydytojus lankytis šimtametė nemėgsta ir dukters raginimus apsilankyti pas gydytojus atremia pasakymu, kad jie jaunystės nesugrąžins, bet susirėmusios dvi žemaitės atranda kompromisų ir pas medikus apsilanko.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SVEČIUOSE: Šimto metų sukaktį Magdelena Macienė atvyko paminėti pas dukterį Nijolę Burneckienę, vėliau vyks į savo namus laukti kitų svečių.
