Naujausios
Šimtas dienų plačiai užmerktomis akimis
Rūta VAINIENĖ
Kai naujasis Seimas ir Vyriausybė pradėjo savo veiklą, jie nuolat kartojo – neskubėkite vertinti, duokite laiko, leiskite dirbti. Šimtas dienų pralėkė greitai, ir nors eteryje vyravo vienas po kito sekę skandalai nuo automobilio ir palto iki pagalbinio apvaisinimo, aiškumo apie naująją valdžią jau turime žymiai daugiau.
Pirmasis praregėjimas aplankė tuos, kurie „valstiečius ir žaliuosius“ piešė rožinėmis spalvomis. Be aiškios ideologijos, be konkrečių darbų, atjoję vien ant milžiniško avansu suteikto rinkėjų pasitikėjimo, valdantieji būtent jį ir sugebėjo iššvaistyti pirmiausia.
Nors kol kas nusivylimo epicentre buvo Seimo nariai, išmėginimai jau beldžiasi ir į Vyriausybės duris. Kaip žinia, ji žadėjo būti profesionalų. Iš jos tikimasi mažiau populizmo, daugiau – racionalumo. Su pirmosiomis užduotimis Vyriausybė susitvarkė – pagaliau, po ketvirčio amžiaus permainos atėjo į „Lietuvos geležinkelius“ ir Registrų centrą.
Tačiau profesionalų išmėginimas kompetencija tuo nesibaigia – visi akis išpūtę laukia, koks likimas bus nulemtas urėdijoms, darbo biržoms, Lietuvos paštui. Čia profesionalams gali tekti prisiminti, kad sėdi „valstiečių ir žaliųjų“ politiniuose ratuose. Ar tik nepaaiškės, kad Vyriausybė galės demonstruoti savo profesionalumą tik Vilniuje, o Lietuvoje ūkininkaus valstiečiai su savo regionine politika.
Ar tik ne todėl, kad profesionalai jau nesutaria su politikais, šiandien turime dar vieną, šįkart – Vyriausybės lygio skandaliuką. Profesionalų vyriausybė nesugeba paruošti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano ir juokina eterį „projektų projektais“.
Vyriausybės profesionalumo išbandymu taps ir aukštųjų mokyklų jungimas. Ministrė jau pasisakė, kad universitetus jungs, ir dabar patys universitetai dėlioja įvairius susijungimo variantus. Dar ministerija pasakė, kad nors ši reorganizacija yra prioritetas – lėšų tam neskirs.
Prioritetas be finansavimo – keistas prioritetas. Jis reiškia, kad silpnieji universitetai norės įsėsti į stipriųjų vežimą. Tačiau stiprieji universitetai nebūtinai nori šio balasto. Galbūt jie tenori vienos ar kitos to silpnojo universiteto programos, vieno ar kito pastato, vieno ar kito profesoriaus.
Ką darys profesionalų Vyriausybė? Ar darys taip, kaip daro kiekvienas geras vadybininkas – atskirs grūdus nuo pelų, grūdus sės ir puoselės, o pelus – mes lauk. Ar vis dėlto „regioninių“ ir kitokių interesų paskatinti kiekvienam stipriajam universitetui per prievartą padalins po vieną kitą nevykėlį, kad temptų.
Apie valstiečių ir žaliųjų mokesčių politiką irgi jau šį tą žinom. Sakė, kad nekels mokesčių naštos. Bet pakėlė pačiu pirmu reisu. Trenkė silpniausiems ir mažiausiai susitelkusiems, tiems, kurie patys susikuria sau darbo vietą. Dar buldozeriu ir greitai pervažiavo per draudimo „lengvatą“, kuri, kaip žinia, yra ne atleidimas nuo mokesčio, o tik jo atidėjimas.
Taigi, tendencija aiški: jie ir toliau ims mokesčių taisyklę, nepagrįstai išvadins ją mokesčių lengvata, ir panaikins. Vieni iš nedaugelio Europoje nemokame automobilių mokesčio – panaikinsime šią „lengvatą“. Vis dar nėra progresinių mokesčių tarifų – panaikinsime ir šią „lengvatą“. Taip visai netrukus įsitvirtinsime aukščiausių mokesčių tarifų viršūnėse. Žmonėms tai nepatiks.
Valdančiųjų entuziazmo visai nematyti ir negirdėti emigracijos mažinimo klausimais. Pagal elgesį su Darbo kodeksu, panašu, jog jie ir nesupranta, kaip artimai susiję šie du dalykai: galimybė dirbti ir emigracija.
Apibendrinant šimtadienis išaušo ne toks, kokio tikėjosi. Visų pirma ne toks, kokio tikėjosi rinkėjai.
