
Naujausios
Sinagogos skliautuose atgimsta paslaptinga tapyba
Pakruojo sinagoga – jau paskutiniame restauravimo etape. Šiuo metu restauratoriai nuo ankstyvo ryto iki vėlumos pluša atkurdami skliautų tapybą. Paslaptingus savo simbolika piešinius bei baigtą restauruoti pastatą visuomenei ketinama atverti gegužę.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Tapetų nuėmimas – galvosūkis
Šiuo metu sinagogos viduje verda restauratorių, atkuriančių sienų ir skliautų tapybą, darbas. Pirmajame aukšte dirba specialistai, kuriems pavyko nuo sienų nuimti autentiškų tapetų fragmentus. Pagal juos bus atkurti nauji ir jais dengtos pirmojo aukšto žydų sinagogos sienos.
Pasak restauravimo įmonės vadovo Aidano Valkiūno, nuimant sienų apmušalų fragmentus teko gerai pasukti galvą tyrinėjant, kokiomis medžiagomis jie buvo priklijuoti. Nustačius, jog beveik prieš pusantro šimtų metų tapetai buvo klijuoti baltyminės kilmės klijais, jiems tirpdyti buvo pasiruoštas specialus cheminis mišinys.
Šis darbas ilgai nesisekė, manė, kad teks nuimti tūkstantį tapeto gabalėlių. Tačiau mišinį pašildžius ir tapetus padengus plėvele, visas likęs jų fragmentas sėkmingai atsidūrė restauratorių rankose.
Nuimtasis senųjų tapetų fragmentas bus įkomponuotas ant restauruotų sienų, šalia naujai sukurtojo.
60 metų nematyta tapyba
„1801-aisiais statytos Pakruojo sinagogos skliautuose tapybos piešiniai buvo sunaikinti 1954-aisiais metais. Nuo to laiko niekas nebematė ir nežinojo, kaip žydų sinagoga buvo išpuošta šiai tautai svarbiais religiniais simboliais“, – sako Pakruojo savivaldybės Kultūros paveldo tarnybos vedėjas Mindaugas Veliulis.
„Tie piešiniai iš pirmo žvilgsnio kažkam gali pasirodyti vaikiški, tačiau jie turi gilią simbolinę reikšmę. Kiekvienas gyvūnas ar paukštis turi paslėptų reikšmių su toros ar biblijinių raštų citatomis“, – paaiškino restauratorė Indrė Valkiūnienė.
Restauratorė tokią žydų kultūros tradiciją aiškina tautos raštingumo pasekme.
„Būdami raštingi, žydai skaitė ir gerai žinojo savo šventraščius, todėl jų nereikėjo atpasakoti piešiniais, kuriuos suprastų ir beraščiai. Todėl tapyba sinagogose naudota interpretuoti tiek tautos istoriją, tiek religiją“, – pasakojo restauratorė.
Be tradicinių užrašų ir sinagogoms būdingų piešinių Pakruojo sinagogoje esama ir mįslingų vaizdinių. Vakarinėje sinagogos dalyje, kur rastas senasis įėjimas į pastatą, skliaute buvo nutapytas traukinukas. Tai netradicinis piešinys, kuris galimai buvo laikomas žydų tautos grįžimo į savąją žemę simboliu.
Dėl jo atsiradimo laiko ir priežasčių paveldosaugininkai ir restauratoriai nėra vieningos nuomonės. Spėjama, kad sinagoga buvo ištapyta 1885-aisiais metais, ją rekonstruojant, o Pakruojyje geležinkelis, į kurio statybas investavo vietos stambieji verslininkai žydai, atsirado tik 1915 metais.
Galbūt tas piešinys ir senesnis. Pakruojo žydai sinagogoje jį įamžino, kaip geležinkelio siekiamybę.
Tapyba išlikusi nuotraukose
Didžioji dalis sinagogos tapybos ir kitų dekoravimo priemonių buvo užfiksuota nuotraukose, kurios darytos 1935 metais atliekant šio unikalaus pastato tyrinėjimus.
Kiek sudėtingesnis buvo moterų balkonų sienelės tapybos atkūrimas, nes nuotraukose jis sunkiau įžiūrimas. Tačiau pavyko nustatyti, kad ant šio balkono buvo užrašas hebrajų kalba:
„Būk stiprus, kaip leopardas, lengvas, kaip erelis, greitas kaip elnias, ištvermingas, kaip liūtas, kad išpildytum Tėvo Danguje valią“. Virš šio užrašo paprastai buvo tapomi minimi maldos citatoje gyvūnai, tačiau Pakruojo sinagogoje piešiniai ne visai atitinka tradiciją.
Autorės nuotr.
Restauratorės Indrės Valkiūnienės rankose – skliauto tapybos išklotinė.
Restauratorių darbas varginantis: tapyti reikia iškeltomis rankomis.
Savivaldybės Kultūros paveldo tarnybos vadovas Mindaugas Veliulis ir restauratorių įmonės vadovas Aidonas Valkiūnas aptaria darbų eigą.