Sis­te­mi­nės Europos par­ti­jos iš­gy­ve­na kri­zę

Sis­te­mi­nės Europos par­ti­jos iš­gy­ve­na kri­zę

Eu­ro­pos ša­ly­se po­pu­lia­rė­ja eu­ros­kep­tiš­kos ra­di­ka­lios jė­gos. Jos jau val­do Len­ki­ją, sėk­min­gai ski­na­si ke­lią Pran­cū­zi­jo­je, po­pu­lia­rė­ja Aust­ri­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se. „Pas­te­bi­me nau­ją ten­den­ci­ją – ra­di­ka­lios jė­gos vie­ni­ja­si, skal­do Eu­ro­pos Są­jun­gą iš vi­daus“, – sa­ko Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­ko pa­ta­rė­jas Ar­nol­das Pranc­ke­vi­čius. Ra­di­ka­lias jė­gas stip­ri­na ir ne­tru­kus vyk­sian­tis bri­tų re­fe­ren­du­mas.

Si­mo­na KVE­DE­RY­TĖ

si­mo­na.k@skrastas.lt

Sie­kia ES griū­ties

Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­ko Mar­ti­no Šul­co pa­ta­rė­jo už­sie­nio po­li­ti­kai A. Pranc­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, pa­sta­ruo­ju me­tu Eu­ro­po­je vei­kian­čios sis­te­mi­nės par­ti­jos iš­gy­ve­na kri­zę, o eu­ros­kep­tiš­kos jė­gos Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­ly­se vei­kia la­bai ak­ty­viai. Net di­džiau­sios ša­lys nė­ra tik­ros dėl po­li­ti­nės sis­te­mos sta­bi­lu­mo ir sis­te­mi­nių par­ti­jų ge­bė­ji­mo iš­si­lai­ky­ti. Nė­ra nė vie­nos ES vals­ty­bės, tu­rin­čios imu­ni­te­tą ho­mo­fo­bi­nėms, ra­sis­ti­nėms, ra­di­ka­lioms jė­goms.

„Pa­vyz­dys – ge­gu­žės 24 die­ną įvy­kę pre­zi­den­to rin­ki­mai Aust­ri­jo­je. Lai­mė­jo nuo­sai­kių pa­žiū­rų Alek­san­de­ris Van der Bel­le­nas. Bet ne­ri­mą ke­lia fak­tas, kad jo var­žo­vas, kraš­tu­ti­nės de­ši­nės par­ti­jos at­sto­vas Nor­ber­tas Ho­fe­ris, vis tiek su­rin­ko be­veik pu­sę rin­kė­jų bal­sų. Vie­na la­biau­siai pa­si­tu­rin­čių, sta­bi­lių, de­mok­ra­tiš­kiau­sių ša­lių vos neiš­si­rin­ko ra­di­ka­lių pa­žiū­rų pre­zi­den­to. Tai – rim­tas ženk­las“, – su­si­ti­ki­me su žur­na­lis­tais Eu­ro­pos Par­la­men­te, Briu­se­ly­je, sa­kė A. Pranc­ke­vi­čius.

Jo ma­ny­mu, pa­na­šus sce­na­ri­jus klos­to­si ir Pran­cū­zi­jo­je. Itin di­de­lio po­pu­lia­ru­mo su­lau­kia kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų Na­cio­na­li­nis fron­tas. Nea­be­jo­ja­ma, kad an­tii­mig­ra­ci­nes nuo­sta­tas iš­reiš­kian­ti ir Ru­si­jos pre­zi­den­tą Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną pa­lai­kan­ti ly­de­rė Ma­ri­ne Le Pen pa­teks į ant­rą­jį 2017 me­tų Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­rą.

Be to, ryš­kė­ja nau­ja ten­den­ci­ja – ra­di­ka­lios kai­rių­jų ir de­ši­nių­jų po­li­ti­nės jė­gos vie­ni­ja­si, koor­di­nuo­ja sa­vo veiks­mus.

„Olan­di­jo­je ne­se­niai vy­ko re­fe­ren­du­mas dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Uk­rai­nos aso­cia­ci­jos su­tar­ties. Ją rin­kė­jai at­me­tė. Prie to pri­si­dė­jo ir eu­ros­kep­tiš­kos Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ne­prik­lau­so­my­bės par­ti­jos ly­de­ris Ni­ge­las Fa­ra­ge'as. Jis da­ly­va­vo tie­sio­gi­nė­je rin­ki­mi­nė­je kam­pa­ni­jo­je. Va­žia­vo į Olan­di­ją, ar­gu­men­ta­vo prieš su­tar­tį. Iš­lei­do be­maž 40 tūks­tan­čių eu­rų sa­vo lė­šų Olan­di­jos laik­raš­čiuo­se spaus­din­tai rek­la­mai, ra­gi­nan­čiai bal­suo­ti prieš“, – pa­sa­ko­jo A. Pranc­ke­vi­čius.

Ra­di­ka­lų idė­jų at­sto­vų ne­trūks­ta ir Eu­ro­pos Par­la­men­te. Iš 751 eu­ro­par­la­men­ta­ro, 150 na­rių at­sto­vau­ja ra­di­ka­lioms jė­goms. Nors jos dek­la­ruo­ja at­sto­vau­jan­čios skir­tin­gas idė­jas, jų pro­gra­mos yra be­veik iden­tiš­kos, an­tieu­ro­pie­tiš­kos. Be to, ra­di­ka­lios jė­gos bal­suo­ja vie­nin­gai – tiek prieš JAV ir ES lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­tį, tiek prieš Uk­rai­nos, Mol­do­vos, Gru­zi­jos aso­cia­ci­jos su­tar­čių ra­ti­fi­ka­vi­mą. Taip pat kar­tu jos pa­lai­ko Vla­di­mi­ro Pu­ti­no Ru­si­ją.

„To­kio fe­no­me­no, kaip Pran­cū­zi­jos Na­cio­na­li­nio fron­to, va­do­vau­ja­mo Ma­ri­ne Le Pen, ne­bu­vo iki 2014 me­tų rin­ki­mų. Tai koor­di­nuo­ta ata­ka prieš Eu­ro­pos Są­jun­gą. Ban­do­ma ją griau­ti iš vi­daus. Sten­gia­ma­si įva­ry­ti bai­mę ir ne­pa­si­ti­kė­ji­mą vie­ni ki­tais, įti­kin­ti sta­ty­ti sie­nas, už­si­da­ry­ti sa­vy­je ir grįž­ti į 19 am­žiaus Eu­ro­pą“, – ma­no Eu­ro­pos par­la­men­to pir­mi­nin­ko pa­ta­rė­jas.

Bri­tų re­fe­ren­du­mas au­gi­na ra­di­ka­lus

„Bir­že­lio 23 die­ną vyk­sian­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos re­fe­ren­du­mas dėl iš­sto­ji­mo iš ES yra vie­nas ryš­kiau­sių eu­ros­kep­ti­ciz­mo pa­vyz­džių, ska­ti­nan­čių ra­di­ka­lias jė­gas aug­ti ES vals­ty­bė­se“, – nea­be­jo­ja A. Pranc­ke­vi­čius.

Jis pa­brė­žia, kad Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je išo­rės jė­gos, prie­šin­gai nei ki­to­se ša­ly­se, ne­tu­ri daug įta­kos. Ta­čiau ma­no, kad sėk­min­go Bre­xit sce­na­ri­jaus sie­kia dau­gu­ma ra­di­ka­lų.

A. Pranc­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, ES ti­ki­si, kad bri­tai nu­spręs lik­ti są­jun­go­je.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pa­si­trau­ki­mas su­si­lpnin­tų ES po­zi­ci­jas dau­ge­ly­je sri­čių. Nuo pat in­teg­ra­ci­jos pra­džios Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja yra ly­de­rė, ska­ti­nan­ti bend­rą vi­daus rin­ką, su­kū­ru­si stip­rias ir aiš­kiais tai­syk­les kon­ku­ren­ci­jos tei­sė­je, lais­vo­jo­je pre­ky­bo­je. Be to, kar­tu su Pran­cū­zi­ja užė­mė ly­de­rių po­zi­ci­jas bend­ro­je sau­gu­mo ir gy­ny­bos po­li­ti­ko­je. Pran­cū­zi­ja, bri­tams pa­si­trau­kus iš są­jun­gos, lik­tų vie­nin­te­le ša­li­mi, tu­rin­čia stip­res­nes ka­ri­nes ga­lias.

„Eu­ro­pos Są­jun­ga tap­tų la­biau už­da­ra, pro­vin­cia­li ir ak­ty­viau val­do­ma vo­kie­čių bei pran­cū­zų. Ta­čiau duo­me­nys ir ana­li­zės ro­do, kad Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja pra­lai­mė­tų dau­giau nei Eu­ro­pos Są­jun­ga. Bri­tų iž­do kanc­le­ris Džor­džas Os­bor­nas skai­čia­vo, kad blo­giau­siu at­ve­ju bri­tams išė­ji­mas ga­li kai­nuo­ti 4–5 pro­cen­tus BVP ir apie 4 000 sva­rų pa­ja­mų kiek­vie­nam gy­ven­to­jui ar šei­mai. Kai kas­met vie­nam bri­tui bu­vi­mas ES kai­nuo­ja tik 10–12 sva­rų“, – sa­ko A. Pranc­ke­vi­čius.

Jei bri­tai bir­že­lio 23 die­ną nu­spręs iš­sto­ti, pra­si­dės ES ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos de­ry­bos – bus ta­ria­ma­si dėl nau­jų bend­ra­dar­bia­vi­mo są­ly­gų.

Len­ki­ja tam­pa Pu­ti­no įran­kiu?

A. Pranc­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, šiuo me­tu eu­ros­kep­tiš­kų ne­ra­mu­mų ne­trūks­ta ir vie­no­je įta­kin­giau­sių bei svar­biau­sių ES ša­lių – Len­ki­jo­je. Praė­ju­siais me­tais iš­rink­ta eu­ros­kep­tiš­ka kon­ser­va­ty­vių­jų ka­ta­li­kiš­kų jė­gų par­ti­ja „Tei­sė ir tei­sin­gu­mas“. Vy­riau­sy­bė pe­rė­mė ži­niask­lai­dos kont­ro­lę, kai Par­la­men­tas bal­sa­vo už įsta­ty­mą, lei­džian­tį tie­sio­giai skir­ti ir at­leis­ti vi­suo­me­ni­nių trans­liuo­to­jų va­do­vus.

Be to, pra­dė­ta įgy­ven­din­ti ir kons­ti­tu­ci­nio tri­bu­no­lo re­for­ma. Priim­ti įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, nu­ma­tan­tys, kad tri­bu­no­las atei­ty­je spren­di­mus priims dvie­jų treč­da­lių, o ne pa­pras­ta dau­gu­ma. Po­sė­dy­je tu­rės da­ly­vau­ti bent 13 iš 15 kons­ti­tu­ci­nio teis­mo tei­sė­jų – iki šiol už­te­ko de­vy­nių.

„Tiek bu­vę pre­zi­den­tai Alek­sand­ras Kvas­nevs­kis, Bro­nis­la­vas Ko­mo­rovs­kis, Le­chas Va­len­sa, tiek Eu­ro­pos Są­jun­ga yra su­si­rū­pi­nu­si pa­dė­ti­mi Len­ki­jo­je. Vi­si da­bar­ti­nės Len­ki­jos val­džios žings­niai V. Pu­ti­no Ru­si­jai yra nau­din­gi. Ra­di­ka­lios jė­gos džiau­gia­si, kad Len­ki­jos Vy­riau­sy­bė sa­vo ran­ko­mis skal­do Eu­ro­pą ir at­ski­ria sa­ve nuo pa­grin­di­nių stra­te­gi­nių par­tne­rių, pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jos. Tai – pa­vo­jin­gas il­ga­lai­kis pro­ce­sas“, – sa­ko A. Pranc­ke­vi­čius.

Ado­mo RUT­KAUS­KO nuo­tr.

TEN­DEN­CI­JA: Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­ko Mar­ti­no Šul­co pa­ta­rė­jo už­sie­nio po­li­ti­kai Ar­nol­do Pranc­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, Eu­ro­pos ra­di­ka­lios, eu­ros­kep­tiš­kos po­li­ti­nės jė­gos vie­ni­ja­si.