
Naujausios
REZONANSAS
Skriaudą dėl keičiamų pavadinimų jautė ir Šaukėnų dvarininkas
Perskaičius Reginos Musneckienės straipsnį „Ūkininkas nežino, kur gyvena“, paskelbtą „Šiaulių krašte“ 2012 metų gruodžio 7 dieną, kilo spontaniška mintis skaitytojams, Šaukėnuose gyvenantiems žmonėms ir jų valdininkams paskelbti Vilniuje archyve saugomą paskutiniojo Šaukėnų dvaro teisėto savininko Antano Aleksandro Nalenč-Gorskio prašymą – protestą, parašytą 1935 metų lapkričo mėnesį, ta pačia tema. Prašymo tekstas nė trupučio neredaguotas.
Sykiu, kaip ir Antanui Gorskiui, tenka apgailestauti dėl šiandien dirbtinai sukurtos problemos, kuri, deja, turės skaudžių pasekmių čia gyvenantiems žmonėms, jų reikalams, net jų identitetui ir, svarbiausia, iš tų dalykų susidedančiai krašto istorijai ir tradicijai.
Motyvai ir argumentai šiandien nepakeisti Šaukėnų dvarvietėje esančių pastatų adreso, ir nenaikinti kitur esančių vietovardžių yra tie patys, kaip išdėstyti A. Gorskio prašyme ir, manau, protingam bei blaiviam protui pakankami.
Nefalsifikuokime savo istorijos, vietinių žmonių gyvenimo ir nenuteikinėkime jų „prieš Europą“. Juk, jei „Europa šiam tikslui skyrė 400 tūkstančių litų“ ir nepridėjo proto, dar nereiškia, kad vietoje, savo namuose, turėtume veikti prieš savo interesus.
Antanas Ivinskis
Žemaičių vyskupystės muziejaus Varniuose direktorius
Redakcijos archyvo nuotr.
ŠAUKĖNAI: Antanas Ivinskis prie Gorskių laidojimo koplyčios Šaukėnuose, kurios sienoje įmūryta informacinė lenta apie šią koplyčią ir joje palaidotus dvarininkus.
AUTOGRAFAS: Antano Aleksandro Nalenč-Gorskio autografas iš kito archyve esančio dokumento.
Iš Žemaičių vyskupystės muziejaus skaitmeninių vaizdų archyvo.
Antano Nalenč-Gorskio, gyvenančio
Šaukėnų dv. Ir valsč. Šiaulių aps.
PRAŠYMAS
Prieš keletą mėnesių sužinojau, kad man priklausančio dvaro pavadinimas „Šaukėnai“ yra pakeistas pavadinimu „Naujieji Šaukėnai“. Šiuo reikalu esu padavęs atitinkamą skundą, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesu gavęs, todėl pakartotinai dėl višminėto klausimo turiu paaiškinti, kad Šaukėnų dvaras nuo seniausių pagoniškų laikų iki 1610 m. priklausė senovės Lietuvos giminei Kiršgailams – Šemetams, kurie kaipo Šaukėnų dvaro savininkai, būtent Nikolajus ir Jonas Šemetai 1486 m., davę klebonijai žemės, pastatė bažnyčią, prie kurios to paties pavadinimo susikūrė dvaro savininkams priklausantis miestelis, ir dabar tebestovintis.
Paskutinysis Šaukėnų dv. Šemetų giminės narys Petras pardavė Šaukėnų dvarą kartu su priklausančiomis žemėmis – Liškeliai, Poperkūniškiai, Voiniškiai ir t.t., o taip pat ir miestelį 1610 metais Pacui-Mscislavskiui, kuris 1695 metais pardavė Korfui Inflantui Miečnikui, po ko Šaukėnus nupirko Pšeciševskis, o vėliau M. Tolvojš-Streckevičius, Šiaulių aps. Maršalas, iš kurio 1778 m. kovo mėn. nupirko juos Fortunatas Nalenč-Gorskis, Žemaitijos kaštelionas, po kurio mes ir iki šiai dienai tą dvarą tebevaldome.
Visi išvardinti Šaukėnų dvaro savininkai, kaipo Šaukėnų bažnyčios įkūrėjo įpėdiniai, paveldėjo jo teisę į minėtą bažnyčią ir kleboniją, taip vadinamą „jus colacijonis“, kuria teise mums priklauso ir iki šiai dienai, kas dar ryškiau įrodo Šaukėnų dvaro istorinius ryšius su miesteliu ir bažnyčia.
Turėdamas galvoj visą aukščiau išdėstytą, o labiausiai tą didelę skriaudą, kuri daroma krašto istorijai, naikinant pavadinimus, surištus su praeitimi ir senovės tradicija, aš protestuoju dėl pavadinimo pakeitimo ir labai prašau grąžinti mano dvarui senąjį „Šaukėnų“ pavadinimą, t.y. tą pavadinimą, kuris buvo vartojamas iki šiol, kaip lygiai ir Didžiųjų Kunigaikščių laikais, kurie, gyvendami Užventyje, kaip rodo senovės metraščiai, dažnai medžiodavę Šaukėnų giriose ir čia turėję net pasistatę medžioklei rūmus.
Turiu pridėti, kad, jeigu šio prašymo patenkinimui kliudo išparceliuoti mano dvaro plotai, kurie yra pavadinti Naujaisiais Šaukėnais, tai, gal, galima būtų mano dvarui palikti senąjį „Šaukėnų“ pavadinimą, o išparduotus plotus pavadinti „Naujaisiais Šaukėnais“. Manyčiau toksai pavadinimo padalinimas būtų labiausiai tinkamas ir, be abejonės, visus patenkintų.
Su tikra pagarba
1935 m. lapkričio mėn. d.
Šaukėnai