Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

Sky­lių ir lo­pų sis­te­ma – svei­ka­tos prie­žiū­ra

Rū­ta Vai­nie­nė

Mū­sų svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­ma pri­me­na se­ną vil­no­nę ko­ji­nę. Ka­dai­se nu­megz­ta iš išar­dy­tų siū­lų, daug kar­tų ady­ta, ji vis vie­na – sky­lė­ta. At­si­vė­ru­si nau­ja sky­lė ado­ma ir lo­po­ma, bet ki­tą die­ną, žiū­rėk – dar vie­na sky­lė, ir vėl nau­jas ki­tos spal­vos lo­pas.

Ši sky­lių ir lo­pų sis­te­ma gy­vuo­ja tik to­dėl, kad mau­na­ma ji ant itin iš­tver­min­gos kū­no da­lies – me­di­kų ir pa­cien­tų bend­ruo­me­nės, at­lai­kan­čios be­veik vis­ką. Me­di­kai iš­tve­ria pro­tu ne­su­vo­kia­mus dar­bo krū­vius, jų nea­ti­tin­kan­čias ma­žas al­gas, Li­go­nių ka­sų kvo­tas ir san­kci­jas, "Sod­ros" pa­tik­ri­ni­mus, Mi­nist­ro įsa­ky­mus, Sei­mo įsta­ty­mus, lū­ži­nė­jan­čią e-svei­ka­tos sis­te­mą ir ne vi­sa­da ge­ra­no­riš­kus pa­cien­tus.

Pa­cien­tai ir­gi iš­tve­ria šią ne­va ne­mo­ka­mą me­di­ci­ną: svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas, ne­tu­rin­čias jo­kių lu­bų, ei­les gy­dy­mo įstai­go­se, vo­ke­lius, pa­žin­čių vo­ra­tink­lius, daž­nai pa­var­gu­sius me­di­kus ir ne vi­sa­da ko­ky­biš­kas pa­slau­gas.

Pa­na­šu, kad vie­nos gran­dies – me­di­kų – kant­ry­bės tau­rė per­pil­dy­ta. Ini­cia­ty­vi­nės me­di­kų są­jū­džio gru­pės su­kvies­ti į dis­ku­si­ją, gy­dy­to­jai ir da­li­jo­si rū­pes­čiais, ir ga­li­mais spren­di­mais. Kai ku­rie pa­siū­ly­mai yra iš­dės­ty­ti pe­ti­ci­jo­je, ku­rią me­di­kai vi­sus ir kvie­čia pa­si­ra­šy­ti.

Svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mo­je, kur be­sk – ten pro­ble­ma, ir ab­so­liu­ti dau­gu­ma jų yra su­si­ju­si su fi­nan­sais ar­ba – ne­pa­kan­ka­mu fi­nan­sa­vi­mu, ar­ba – ne­ra­cio­na­liu lė­šų nau­do­ji­mu.

Pra­dė­ki­me nuo to, kad dau­giau nei pu­sę Lie­tu­vos gy­ven­to­jų svei­ka­tos drau­di­mu drau­džia vals­ty­bė. Ta­čiau šių as­me­nų svei­ka­tai vals­ty­bė ski­ria žy­miai ma­žiau, nei svei­ka­tos drau­di­mo pri­va­lo su­mo­kė­ti ki­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jai.

Jei žmo­gus gau­na mi­ni­ma­lią al­gą, ki­tais me­tais jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­ka bus 432 eu­rai. Tuo tar­pu vals­ty­bė už jos lė­šo­mis drau­džia­mus as­me­nis nu­ma­to mo­kė­ti tik 283 eu­rus. Vals­ty­bė už drau­džia­muo­sius mo­ka net tris kar­tus ma­žiau, nei vi­du­ti­niš­kai vi­si ki­ti ap­draus­tie­ji. O juk vals­ty­bė drau­džia tuos as­me­nis, ku­rių gy­dy­mui ten­ka skir­ti dau­giau­sia lė­šų – neį­ga­lie­ji, ne­dir­ban­tys pen­si­nin­kai, vai­kai iki 18 me­tų ir dar še­šio­li­ka skir­tin­gų as­me­nų gru­pių.

Jei vals­ty­bė įmo­kas už juos mo­kė­tų bent nuo mi­ni­ma­lios al­gos, ku­rią pa­ti ir tvir­ti­na, tai svei­ka­tos sis­te­ma gau­tų ge­ro­kai per 200 mi­li­jo­nų eu­rų kas­met. Tvir­tin­da­ma biu­dže­tus, ir vals­ty­bės, ir svei­ka­tos, val­džia dar­bais, ne žo­džiais pa­de­monst­ruos, kas jai yra prio­ri­te­tas – svei­ka­tos sis­te­ma ar dar vie­nas auk­si­nis šaukš­tas.

Apie dar vie­ną fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nį – mi­ni­ma­lias, sim­bo­li­nes, nuo vie­no iki pen­kių eu­rų sie­kian­čias, pa­cien­to prie­mo­kas – kal­ba­ma jau ne pir­mą de­šimt­me­tį. Nau­da bū­tų nea­be­jo­ti­na, ne­rei­kė­tų jo­kių lip­du­kų ant me­di­kų du­rų – mo­kė­ji­mas į ka­są tik­rai su­veik­tų ge­riau. Iš­nyk­tų ne­rei­ka­lin­gi vi­zi­tai.

Ap­gal­vo­ta prie­mo­kų ar­chi­tek­tū­ra įver­tin­tų lė­ti­nių li­go­nių pa­dė­tį – po tam tik­ro vi­zi­tų skai­čiaus to­kios prie­mo­kos pa­pras­tai ne­bei­ma­mos. Pa­sau­lis prie­mo­kas pla­čiai nau­do­ja, o pas mus jų kaip nė­ra, taip nė­ra. Kaip ko­kiam ab­sur­do teat­re po­li­ti­kai ir to­liau žai­džia žai­di­mą „ne­mo­ka­ma me­di­ci­na“.

Ne­ra­cio­na­lus lė­šų ir iš­tek­lių nau­do­ji­mas yra kaip koks iš­pli­tęs vė­žys – ga­li ras­ti kiek­vie­na­me or­ga­ne, nuo vais­tų kom­pen­sa­vi­mo iki pa­ties pa­cien­to el­ge­sio, ku­rį tik­rai ver­ta pa­mi­nė­ti.

Lig šiol pa­cien­tas be jo­kių pa­sek­mių ga­li neat­vyk­ti su­pla­nuo­to vi­zi­to pas gy­dy­to­ją. Jis ne­pra­ne­šęs ga­li neat­vyk­ti net su­pla­nuo­tos ope­ra­ci­jos, nors jo pa­si­ruo­šu­si lau­kia še­šių me­di­kų bri­ga­da ir bū­tent jam re­zer­vuo­ta ope­ra­ci­nė.

Kiek dirb­ti­nių ei­lių pas spe­cia­lis­tus su­ku­ria vais­tų kom­pen­sa­vi­mo tvar­ka, kai tam tik­ro vais­to ne­ga­li skir­ti šei­mos gy­dy­to­jas, nors pa­čią li­gą jis gy­dy­ti ga­li ir tu­ri. Kiek re­sur­sų suė­da nuo­la­ti­nis lė­ti­nių li­go­nių vi­zi­tas vis tam pa­čiam vais­tui iš­si­ra­šy­ti. Kiek lai­ko nau­do­ja vis­ką tu­rė­ju­si pa­leng­vin­ti, bet strin­gan­ti e-svei­ka­ta, lė­šų švais­ty­mo be jo­kios at­sa­ko­my­bės ka­ra­lie­nė.

O prem­je­ras tuo tar­pu ir me­di­kus, ir pa­cien­tus pa­siun­tė ant tri­jų rai­džių – PSD. Ne­va tai no­rint pa­kel­ti me­di­kų al­gas, rei­kia pa­kel­ti svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas. Pa­na­šu, kad pe­ti­ci­jos lem­tis jau aiš­ki. Me­di­kai tu­ri ir pla­ną B – strei­ką, kaip to ėmė­si kai­my­nai lat­viai.

Jei taip nu­tik­tų, prie me­di­kų strei­ko te­si­jun­gia ir pa­cien­tai, tos pa­čios su­di­lu­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros ko­ji­nės avė­to­jai. Nes jei me­di­kai pa­si­rinks pla­ną – emig­ruo­ti, tai pa­cien­tams ne­liks jo­kio pla­no – tik ne­si­rgti.