Naujausios
Slovakų žurnalisto nužudymas kai kam tėra pigus šou
Ričardas ČEKUTIS
Kartais šauna mintis, jog probriuselinei valdžiai patarnaujančiam personalui į smegenis įstatomi specialūs čipai, kad žmonės per daug negalvotų ir nemąstytų kritiškai ar net logiškai, aklai liaupsintų viską, kas užsienietiška ir svetima.
Keliaklupsčiavimas prieš „skaidriuosius“ užsieniečius pas mus pasiekė jau tokį mastą, kad net tragedija ciniškai paverčiama pigiu propagandiniu šou: per televiziją kalbėdamas apie nužudytą Slovakijos žurnalistą Janą Kuciaką, žurnalistų pirmininkas Dainius Radzevičius liaupsino užsienietišką žiniasklaidą, esą, kaip J.Kuciakui pasisekė, kad dirbo ne vietos oligarchams, o užsieniečių valdomame portale „aktuality.sk“...
Mūsų pirmininkas kažkodėl pamiršo pagrindinę kolegos iš Slovakijos nužudymo versiją, kurią jau tiria ir Interpolas: tikėtina, jog jį nužudė italų mafija, plovusi pinigus per užsienietiško kapitalo bankus, vogusi ES struktūrines lėšas ir dotacijas iš įv. fondų. Žurnalistas tuo per daug susidomėjo ir sutrukdė varyti tokį „skaidrų“ biznelį. Tuo pačiu peržengė tarptautinių korporacijų nubrėžtą „raudoną liniją“.
Belieka nustatyti, kurie užsieniečiai „skaidresni“: italų banditai, užsienio bankininkai ar interneto portalo savininkai?
Sakote, svetimo skausmo nebūna? Dar ir kaip būna.
Kai tarptautinė mafija nušovė „Respublikos“ žurnalistą Vitą Lingį, užsienio „skaidrumo“ gerbėjai tūnojo ausis suglaudę... Kartu su visais išspaudė vieną kitą užuojautą, konstatavo, kad „raudona linija“ peržengta ir, nuraminę sąžinę, patys nusiramino. O „Respublika“ vėl liko viena prieš mafiją.
Tik noriu skaitytojams paaiškinti, kaip Vito Lingio nužudymas tiesiogiai siejasi su analogišku nusikaltimu Slovakijoje. Priminsiu tik faktus.
Iškart po kolegos nužudymo per spaudos konferenciją Seime užsieniečių valdomos BNS agentūros direktorius Edvinas Butkus „Respublikos“ vadovų pasiteiravo, ar tikrai Vitas Lingys nužudytas už žurnalistinę veiklą, o ne dėl savo verslo reikalų. Panašūs klausimai dabar girdimi ir Slovakijoje...
Kai nepriklausomybės pradžioje Kaune sproginėjo automobiliai, „Respublika“ įspėjo, kad nuo Kauno iki Vilniaus tik 100 kilometrų ir mafija tuoj ateis į sostinę. Valdžia atrėžė, kad Lietuvoje mafijos nėra. Ir mus apkaltino sensacijų vaikymusi. Kuomet paskelbėme apie „Vilniaus brigadą“, paleido gandus, kad susikirtome su verslininkais dėl reklamos.
Kai Seimas vidaus reikalų ministru nutarė patvirtinti Kauno policijos vadovą Petrą Valiuką, „Respublikoje“ išvakarėse išspausdinome faktus apie tai, kaip jo vadovaujami „Aro“ vyrai lydėjo per sieną kontrabandą. Valdžios vyrai iš „Respublikos“ tik pasijuokė, išvadino „bulvarinės spaudos paistalais“ ir skubiai balsavo už įtartiną ministrą. (Kuris ir mirė labai įtartinai, nepraėjus nė mėnesiui po Vito Lingio žūties.)
Čia dar viena analogija su Slovakija – nužudytas žurnalistas ne kartą pranešė apie patiriamus persekiojimus ir gaunamus grasinimus, bet niekas nereagavo, o kiti iš to tik juokėsi.
Tik sulaukus 1993-iųjų spalio 12-osios banditų šūvių į Vitą Lingį, teisėsauga atsibudo, o valdžios propagandistai buvo priversti laikinai liautis kaltinti žurnalistus „sensacijų vaikymusi“.
Greičiausiai „kritikai“ nutilo ne dėl sąžinės graužaties, o tik dėl to, jog „Respublika“ tuo metu sulaukė stipraus pasaulio politinės bei žurnalistinės bendruomenės palaikymo.
Todėl ir dabar nenustebčiau, jei kas nors pas mus pradėtų liaupsinti „skaidriuosius“ banditus iš civilizuoto pasaulio, kuris daug kam geresnis už mūsų, tiesa?
Negi tikrai čipai, blokuojantys kritinį mąstymą, tūno giliai jų smegeninėse?
