Sodininkų mugė tarsi antros Kalėdos

So­di­nin­kų mu­gė tar­si ant­ros Ka­lė­dos

Į vei­dą purš­kian­tis lie­tus so­di­nin­kų en­tu­zias­tų neat­bai­dė atei­ti į tra­di­ci­nę pa­va­sa­ri­nę so­di­nin­kų mu­gę Šiau­liuo­se. Kai ku­rie pir­kė­jai net ne­krei­pia dė­me­sio į kai­nas – svar­bu, kad ko­ky­biš­kas so­di­nu­kas pri­gy­tų.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

So­dy­bai pa­puoš­ti – gul­bės ir fon­ta­nai

Žvar­bu. 19-ąjį kar­tą V. Biels­kio gat­vė­je vyks­tan­čios so­di­nin­kų mu­gės priei­go­se pa­šiur­pęs, ne­drą­siai raus­vus pum­pu­rus su­kro­vęs tris­kiau­tis mig­do­las. Iš Ki­ni­jos ir Ko­rė­jos ki­lęs ga­na le­pus de­ko­ra­ty­vi­nis au­ga­las kai­nuo­ja 24,90 eu­ro.

Vi­sai ša­lia – ma­sy­vios be­to­ni­nės de­ko­ra­ci­jos ap­lin­kai pa­puoš­ti. Ga­li­ma at­ras­ti spar­nus iš­sklei­du­sį ere­lį, ry­tie­tiš­kos sti­lis­ti­kos na­mą, gė­lėms so­din­ti skir­tų gul­bių, ba­tų. Be­to­ni­nė gul­bė pir­kė­jo so­dy­bo­je „plauk­tų“ už 55 eu­rus.

Mu­gė­je iš­si­ski­ria Vi­dos Pau­gie­nės dir­bi­niai – iš Kai­rių at­vy­ku­si mo­te­ris pre­kiau­ja  ran­kų dar­bo lau­ko va­zo­nais. Be­veik de­šimt me­tų juos ga­mi­nan­ti mo­te­ris to­kia veik­la už­siė­mė išė­ju­si į pen­si­ją. Ga­my­bos tech­no­lo­gi­ją iš­mo­ko sa­va­ran­kiš­kai in­ter­ne­te.

Kad ne­skil­tų, va­zo­nai pa­ga­min­ti su­mai­šius Tat­rų kal­nų uo­lie­nas, bal­tą ce­men­tą. Išo­rė de­ko­ruo­ta il­ga­lai­kiais fa­sa­di­niais da­žais. Va­zo­nuo­se įreng­tas dre­na­žas.

„Vi­si vie­ne­ti­niai, lip­dau kaip ce­pe­li­nus. Va­zo­nai la­bai stip­rūs, iš­tve­ria vi­sus šal­čius ir ne­sky­la, ne­bent gau­tų ko­kį smū­gį. Vie­nas klien­tas pa­sa­ko­jo, kad su trak­to­riu­mi įva­žia­vo“, – pa­sa­ko­ja po­nia Vi­da.

Pa­sak jos, va­zo­nų įneš­ti į vi­dų ne­rei­kia, per žie­mą ga­li bū­ti su že­mė­mis, ne­rei­kia net už­deng­ti. Ji pa­ti so­dy­bo­je tu­ri dviaukš­tį va­zo­ną, ku­ris sėk­min­gai sto­vi jau 12 me­tų.

Ap­si­lan­kiu­si pa­ro­do­je Da­ni­jo­je mo­te­ris at­krei­pė dė­me­sį, jog ten šiuo me­tu ma­din­gi mar­gi va­zo­nai, taip pat va­zo­nai ant ko­lo­nų, pri­me­nan­tys dva­rų puoš­me­nas. Di­de­lius va­zo­nus žmo­nės įsi­gy­ja no­rė­da­mi juos pa­nau­do­ti kaip ati­tva­rą, po­pu­lia­riau­si – vi­du­ti­nio dy­džio. Ma­žes­ni va­zo­nai kai­nuo­ja 15-20 eu­rų, di­des­ni – nuo 60 eu­rų.

Pa­puoš­ti so­dy­bos al­pi­na­riu­mą mo­te­ris siū­lo ir lau­ko fon­ta­niu­kais, ku­riuos su vy­ru nu­si­žiū­rė­jo po ato­sto­gų Is­pa­ni­jo­je. Jais kol kas pir­kė­jai do­mi­si ne­drą­siai.

Eg­lu­tės puo­šia­si kan­ko­rė­žiais

Mu­gė­je gau­su pre­kiau­to­jų spyg­liuo­čiais. De­ko­ra­ty­vi­niais au­ga­lais pre­kiau­jan­tis Ro­lan­das Fe­lins­kis at­ve­žė dau­giau nei 100 skir­tin­gų rū­šių spyg­liuo­čių. Jo nuo­mo­ne, lie­tu­viai ieš­ko ma­žiau prie­žiū­ros rei­ka­lau­jan­čių, vi­sus me­tus ža­liuo­jan­čių au­ga­lų, spyg­liuo­čiai tam idea­liai tin­ka.

„Ma­no par­duo­da­mi au­ga­lai yra au­gin­ti va­zo­nė­liuo­se, to­dėl jų ša­kų sis­te­ma sta­bi­li, ne­pa­žeis­ta – pri­gi­ji­mas pra­ktiš­kai ga­ran­tuo­tas. Pir­mais me­tais pa­so­di­nus te­rei­kia jį pa­lais­ty­ti, kaip bet ku­rį au­ga­lą“, – aiš­ki­na R. Fe­lins­kis.

Dau­giau­sia spyg­liuo­čius jis im­por­tuo­ja iš Len­ki­jos. Prieš de­šimt me­tų nuo­sa­vą so­dy­bą pra­dė­jęs puoš­ti vy­ras ėmė ieš­ko­ti au­ga­lų, kol po­mė­gis pa­laips­niui pa­vir­to vers­lu. Sa­vo so­dy­bo­je jis au­gi­na per 200 skir­tin­gų rū­šių de­ko­ra­ty­vi­nių au­ga­lų – nė­ra nė vie­no vie­no­do.

Di­džio­ji da­lis – že­maū­giai, skir­ti al­pi­na­riu­mams. Au­ga­lų kai­nos pra­si­de­da nuo 6 eu­rų, bran­giau kai­nuo­ja dau­giau me­tų au­gin­ti ar li­cen­ci­juo­ti iš­ves­ti au­ga­lai. Pa­vyz­džiui, ko­rė­ji­nis kė­nis „Ice Brea­ker“. La­bai puoš­nus au­ga­las iš­si­ski­ria bal­tais spyg­liu­kais, pri­me­nan­čiais šerkš­ną. Šio kė­nio kai­na sie­kia 15–60 eu­rų.

Šiau­lie­čiai la­biau­siai per­ka že­maū­ges eg­lu­tes, iš­si­ski­rian­čias ma­žais kan­ko­rė­žiu­kais. Kas­met jos užau­gi­na apie 100 rau­do­nų kan­ko­rė­žiu­kų, eg­lu­tė „už­si­de­ga“ tar­si šven­ti­nė­mis lem­pu­tė­mis.

Pre­kiau­to­jo nuo­mo­ne, pre­ky­ba kas­met silp­nė­ja, nes ma­žė­ja žmo­nių.

Pir­kė­jams so­di­nin­kys­tė – ma­lo­nu­mas

Nu­si­pir­kęs ag­ras­tą po mu­gę vaikš­ti­nė­ja kur­šė­niš­kis To­mas Sta­ne­vi­čius. „Rei­kia du hek­ta­rus už­so­din­ti, tai man to­kios mu­gės – ant­ros Ka­lė­dos! Tu­riu pla­nų so­dy­bą ap­so­din­ti vais­me­džiais. Da­bar pa­ma­čiau, kad ne­tu­riu jo­kių vaisk­rū­mių, tai per­ku ag­ras­tus, ser­ben­tus, avie­tes“, – var­di­ja.

Jis tu­ri konk­re­tų pla­ną, ką no­ri įsi­gy­ti – yra su­si­ra­šęs kai ku­rias veis­les, ta­čiau ieš­ko ir kaž­ko nau­jo. Pir­kė­jo nuo­mo­ne, prieš ei­nant į mu­gę bū­ti­na pa­da­ry­ti na­mų dar­bus, iš anks­to pa­si­do­mė­ti au­ga­lais.

„Pir­kau ga­na ne­pi­gią pu­še­lę iš vie­no au­gin­to­jo, ku­ris pri­sa­kė, kad augs la­bai di­de­lė, iki 10 met­rų. Grį­žęs na­mo „pa­si­gūg­li­nau“, kad per 10 me­tų užaugs tik met­rą... Dar man ji nu­džiūvo po pus­me­čio, tai nuo­sto­liai bu­vo ne­men­ki, ne­sma­gu“, – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si T. Sta­ne­vi­čius. Jam svar­bu, kad au­ga­lai bū­tų užau­gin­ti Lie­tu­vo­je.

Vy­ras tu­ri pa­žįs­ta­mą pro­fe­sio­na­lų so­di­nin­ką, iš ku­rio nuo­lat įsi­gy­ja au­ga­lų. Į mu­gę at­va­žiuo­ti jam – pa­pil­do­mas ma­lo­nu­mas. „Koks čia oras! Ge­ras! Jo­kių pro­ble­mų!“ – pa­pur­to gal­vą.

Į kai­nas jis ne­krei­pia dė­me­sio, per­ka, jei rei­kia. Tik čia pat iš­si­trau­kia te­le­fo­ną „pa­si­gūg­lin­ti“, kai nau­ja ne­ži­no­ma veis­lė.

„Jau sa­kiau sau šiais me­tais – ne­be­pirk­siu... Baig­ta! Bet vėl pri­ka­siau duo­bių, rei­kia jas už­pil­dy­ti“, – at­si­dūs­ta.

No­rė­da­mas paį­vai­rin­ti sa­vo so­dą, ka­na­die­tiš­ką per­si­ką nu­pir­kęs po mu­gę vaikš­ti­nė­ja bai­da­rių irk­la­vi­mo tre­ne­ris An­ta­nas Lan­kas.

„Mu­gė­je nė­ra pi­giau, bet dau­giau pa­si­rin­ki­mo. Aš tu­riu to­kį po­sa­kį: jei į ba­lą įbri­dai, ar taip, ar taip – šla­pias, brisk to­liau. Į kai­ną ne­la­bai žiū­riu, svar­biau­sia, kad bū­tų ge­ras au­ga­las“, – sa­vo pir­ki­mo me­to­di­ką aiš­ki­na tre­ne­ris. So­di­nin­kys­tė ir gė­li­nin­kys­tė A. Lan­kui – ki­ta aist­ra po bai­da­rių.

„Tai li­ga, ne po­mė­gis. Kar­tą pa­ra­ga­vęs ne­ga­li su­sto­ti“, – pa­tiks­li­na.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Vi­da Pau­gie­nė pre­kiau­ja sa­vo ran­kų dar­bo lau­ko va­zo­nais, fon­ta­nė­liais.

So­di­nin­kų mu­gė­je ga­li­ma at­ras­ti ne tik au­ga­lų, bet ir ap­lin­kos puo­šy­bos ak­cen­tų.

Naš­lai­tės mu­gė­je kai­nuo­ja 0,60 eu­ro.

De­ko­ra­ty­vi­niais au­ga­lais pre­kiau­jan­tis Ro­lan­das Fe­lins­kis ro­do vie­ną iš re­tes­nių au­ga­lų – ko­rė­jinį kė­nį „Ice Brea­ker“.

„So­di­nin­kų mu­gė man – ant­ros Ka­lė­dos“, – sa­ko kur­šė­niš­kis To­mas Sta­ne­vi­čius.

Bai­da­rių irk­la­vi­mo tre­ne­ris An­ta­nas Lan­kas ša­lia spor­to tu­ri aist­rą so­di­nin­kys­tei ir gė­li­nin­kys­tei, mu­gė­je nu­si­pir­ko ka­na­die­tiš­ką per­si­ką.

Me­de­ly­nas „Šei­mos so­das“ po­rą me­tų pre­kiau­ja nau­ja veis­le – obels-kriau­šės hib­ri­du. Tarp įdo­mes­nių au­ga­lų – ak­ti­ni­di­ja, šilk­me­dis.

So­di­nin­kų mu­gė tę­sis ir šian­dien.