Trys „valstiečiai“ užsimanė cenzūros

Trys „valstiečiai“ užsimanė cenzūros

Trys „vals­tie­čiai“ už­si­ma­nė cen­zū­ros

Vla­das VER­TE­LIS

Vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius

Ket­vir­ta­die­nį trys „vals­tie­čiai“ – Do­vi­lė Ša­ka­lie­nė, Ze­no­nas Strei­kus ir Ro­ber­tas Šark­nic­kas – Sei­me re­gist­ra­vo Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis ži­niask­lai­da bū­tų ver­čia­ma ne ma­žiau kaip 50 pro­c. skel­bia­mo tu­ri­nio skelb­ti kaip tei­gia­mą in­for­ma­ci­ją.

Siū­lo­ma įpa­rei­go­ti, kad ži­niask­lai­dos prie­mo­nės iš­lai­ky­tų „pro­por­ci­ją tarp tei­gia­mos (po­zi­ty­vios) ir nei­gia­mos in­for­ma­ci­jos, po­zi­ty­vios nau­jie­nos bū­tų spaus­di­na­mos, trans­liuo­ja­mos in­for­ma­ci­nės pro­gra­mos pra­džio­je ar pir­muo­siuo­se lei­di­nio pus­la­piuo­se“.

To­kio ab­sur­diš­kai ties­mu­ko siū­ly­mo su­var­žy­ti ži­niask­lai­dos lais­vę ir re­gu­liuo­ti jos tu­ri­nį dar ne­bu­vo. Net so­viet­me­čiu taip pri­mi­ty­viai ne­pliur­pda­vo. Ne dau­giau ar ma­žiau – kvie­ti­mas grįž­ti į cen­zū­ros lai­kus, nes tik vals­ty­bės įga­lio­tas cen­zo­rius ga­li nu­sta­ty­ti, ar pub­li­ka­ci­ja ga­li bū­ti pra­džio­je, ar ji lai­ky­ti­na pozityvia ar ne­po­zi­ty­via.

Tri­jų Sei­mo na­rių siū­ly­mas, tie­siai švie­siai, ati­ma ža­dą, nes mi­nė­ta įsta­ty­mo pa­tai­sa de­monst­ruo­ja ab­so­liu­tų ne­su­si­gau­dy­mą, ką siū­lo. Ne­su­vo­kia­ma, ko­kios vir­tu­vi­nio kal­bė­ji­mo aukš­tu­mos yra pa­siek­tos. To­dėl ir paaiš­kin­ti šią ne­są­mo­nę ten­ka iki kok­tu­mo pri­mi­ty­viai.

Kas yra po­zi­ty­vi ir ne­ga­ty­vi in­for­ma­ci­ja?

Po­zi­ty­vu ar ne­ga­ty­vu, kai ži­niask­lai­da kal­ba apie gy­ve­ni­mo ak­tua­li­jas, skau­du­lius, de­mas­kuo­ja, vie­ši­na ga­li­mas ne­tei­sė­tas vei­kas, ko­rup­ci­ją, kai jos pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja ver­čia vi­suo­me­nę pa­si­rink­ti pla­čią­ja pra­sme tarp tei­gia­mo ar nei­gia­mo?

Pa­vyz­džiui, šią sa­vai­tę „Šiau­lių kraš­to“ pub­li­ka­ci­jos „Grei­tu­kių de­ga­lai – di­rek­to­rei“, „Po­li­ti­kai de­gi­na pi­ni­gus“, „Pa­bė­gę“ di­rek­to­riai pa­li­ko sko­lų mįs­lę“, „Mo­kyk­los di­rek­to­rė suė­mi­mą ap­lais­tė aša­ro­mis“, va­do­vau­jan­tis tri­jų Sei­mo gal­vo­čių lo­gi­ka, tu­rė­tų bū­ti sle­pia­mos, neak­cen­tuo­ja­mos, nes jos skleis­tų ne­ga­ty­vą, va­ry­tų ne­vil­tin, kris­tų dar­bo na­šu­mas, gal­būt kai kas pra­ras­tų ape­ti­tą ar už­si­sa­ky­tų pa­pil­do­mą šimtg­ra­mį.

Lie­tu­viš­ka ži­niask­lai­da yra la­bai įvai­rių rū­šių, žan­rų ir for­ma­tų bei skir­tin­go pro­fe­sio­na­lu­mo, taip pat – ir vie­na la­biau­siai re­gu­liuo­ja­mų vi­suo­me­nės veik­los, vers­lo sri­čių.

Va­do­vau­ja­ma­si ne tik Kons­ti­tu­ci­ja, Bau­džia­muo­ju, Ci­vi­li­niu, Ad­mi­nist­ra­ci­niu ko­dek­sais, spe­cia­liuo­ju Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mu, ne­pil­na­me­čių ir duo­me­nų ap­sau­gos, rek­la­mos įsta­ty­mais ir ki­tais tei­sės ak­tais. Vei­kia ži­niask­lai­dos sa­vi­re­gu­lia­ci­jos sis­te­ma: Žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­riaus tar­ny­ba ir Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo eti­kos ko­mi­si­ja. Su ži­niask­lai­dos tu­ri­niu ga­li­ma ne­su­tik­ti, jį ga­li­ma neig­ti, bet įsa­ki­nė­ti, ką ir kur spaus­din­ti, kaip trans­liuo­ti – jau vei­ki­mas prieš Kons­ti­tu­ci­ją. Nu­si­kals­ta­ma veik­la!

Su­var­žy­mų, re­gu­lia­vi­mų ži­niask­lai­da jau tu­ri dau­giau, nei rei­kia. Ta­čiau re­gu­lia­riai Sei­me len­da nau­jos ži­niask­lai­dos kont­ro­lės ini­cia­ty­vos. Šį­kart priei­ta iki ab­sur­do.

Šo­ki­ruo­ta ne tik ži­niask­lai­dos bend­ruo­me­nė, bet ir Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, pa­reiš­ku­si, kad cen­zū­ra Lie­tu­vo­je bai­gė­si prieš 27 me­tus, Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis.

„Nei po­li­ti­kai, nei vers­lo at­sto­vai, nei ki­ti as­me­nys ne­tu­ri tei­sės re­gu­liuo­ti ži­niask­lai­dos tu­ri­nio“, – paaiš­ki­no Vy­riau­sy­bės va­do­vas.

Ne­gai­li ašt­rios kri­ti­kos, iro­ni­jos, pa­šai­pų po­li­ti­kai, žur­na­lis­tai: kal­ba­ma apie te­le­ta­bius, psi­chiat­ri­ją, ban­do­ma ir de­ta­liau pa­nag­ri­nė­ti „siū­ly­mą“, bet vi­sa­da at­si­mu­ša­ma į kvai­lu­mo sie­ną.

Aki­vaiz­du – ap­si­juok­ta, ap­si­tapš­no­ta, dar vie­nas de­gu­to šaukš­tas Sei­mo „vals­tie­čių“ frak­ci­jai. Aki­vaiz­du ir tai, kad to­kio mąs­ty­mo po­li­ti­kai, šį­kart pa­de­monst­ra­vę, kaip jie lėkštai su­pran­ta de­mok­ra­ti­ją ir spau­dos lais­vę, pra­ran­da pa­si­ti­kė­ji­mą. Jie ne vie­ni to­kie. Abe­jo­ju, kad to­kį siū­ly­mą tri­ju­lė su­kur­pė ne­pa­si­kon­sul­ta­vu­si pla­tes­nia­me ra­te­ly.

Neaiš­ku, ko­kie vė­jai tos tri­ju­lės ir se­kė­jų gal­vo­se siaus, kai siū­lys ki­tas pa­tai­sas, prii­mi­nės įsta­ty­mus?

Sei­mo ka­den­ci­jos pra­džio­je ko­men­ta­re ra­šiau, kad „vals­tie­čiai“ į Vil­nių ir į par­la­men­tą at­ve­ža kul­tū­ros. Da­bar įsi­ti­ki­nau – ir ne­ma­žai ag­re­sy­vaus kvai­lu­mo.