Naujausios
Ugnimi paženklinta laisvė
Šiandien (pirmadienį) Lietuva mini 40-ąsias Romo Kalantos žūties metines. Prisimindamas šią sukaktį, šiaulietis fotomenininkas Ričardas Dailidė į „Šiaulių krašto“ redakciją atnešė keletą unikalių nuotraukų.
1990 metų vasario 16 dieną R. Dailidė fotografavo kauniečius, susirinkusius R. Kalantos susideginimo vietoje.
Fotografas lankėsi ir Kalantų namuose, įamžino laisvės šauklio tėvą. R. Dailidė prisimena, kad R. Kalantos tėvas buvo susimąstęs, bet džiaugėsi atgimimu.
Gegužės 11–23 dieną visoje šalyje vyksta renginiai, skirti Romo Kalantos aukos ir jaunimo pasipriešinimo 40-mečio sukaktims atminti.
Devyniolikmetis R. Kalanta, protestuodamas prieš sovietinį režimą, gegužės 14-osios vidurdienį susidegino Kauno muzikinio teatro sodelyje.
Apsipylęs benzinu, jaunuolis sušuko: „Laisvė Lietuvai!“ ir po akimirkos virto ugnies fakelu.
Neatgavęs sąmonės, R. Kalanta ligoninėje mirė po keturiolikos valandų. Jo knygelėje buvo rastas įrašas: „Dėl mano mirties kaltinkite tik santvarką“.
1972 metų gegužės 18–19 dienomis kilo spontaniškas pasipriešinimas, nesankcionuoti jaunimo protestai prieš okupaciją.
Sodelyje prieš Muzikinį teatrą R. Kalantai atminti yra išlieta metalinė horizontali stela „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis, architektas Saulius Juškys).
2000 metais R. Kalanta apdovanotas (po mirties) 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, 2005 metais jam suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.
R. Kalanta palaidotas Kauno Romainių kapinėse.
„Šiaulių krašto“ inf.
Ričardo DAILIDĖS nuotr.
PAGARBA: 1990 metų Vasario 16-ąją uždegamos žvakės ir dedamos gėlės Romo Kalantos susideginimo vietoje.
SIMBOLIS: Akmuo prie Romo Kalantos namų.
TĖVAS: Romo Kalantos tėvas 1990 metais. Šeimos namą Kaune, Panerių gatvėje, žymi memorialinė lenta.
