Užsienio politika – pradinukų lygio?

Už­sie­nio po­li­ti­ka – pra­di­nu­kų ly­gio?

Gi­ta­na MAR­KO­VI­ČIE­NĖ, eko­no­mis­tė

Pa­ga­liau pa­sie­kė nors vie­na ge­ra ži­nia, lie­čian­ti ka­tast­ro­fiš­ką Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ką. Paaiš­kė­jo, kad tu­ri­me nors vie­ną rim­tą už­sie­nio par­tne­rį, ar­ba, pa­pras­čiau sa­kant, drau­gą – Lat­vi­ją. Su ki­tais kai­my­nais ir ne tik, de­ja, tik pyks­ta­mės.

„Va­ka­ro ži­nios“ skel­bė, kad ne­tru­kus ša­lies gy­dy­mo įstai­gas pa­sieks pneu­mo­ko­ki­nė vak­ci­na, skir­ta vai­kams iki dve­jų me­tų, ku­rią Lie­tu­va per­ka kar­tu su Lat­vi­ja, – taip ją pa­vyks įsi­gy­ti net 15 pro­c. ma­žes­ne kai­na nei iki šiol. Iš vi­so bus nu­pirk­tos 316 774 pneu­mo­ko­ki­nės vak­ci­nos do­zės, iš jų 192 tūkst. do­zių ati­teks Lie­tu­vai.

To­kio vak­ci­nos kie­kio tu­rė­tų pa­kak­ti dve­jiems me­tams dvie­jų Bal­ti­jos ša­lių vai­kams skie­py­ti. Spren­di­mas pirk­ti vak­ci­nas kar­tu su lat­viais pa­si­tei­si­no: Lie­tu­va su­tau­pys dau­giau nei 825 tūkst. eu­rų.

Pa­si­ro­do, par­tne­rys­tės su­si­ta­ri­mą dėl bend­ro vais­tų ir me­di­ci­nos prie­tai­sų pir­ki­mo ir jų sko­li­ni­mo Lie­tu­va, Es­ti­ja ir Lat­vi­ja pa­si­ra­šė 2012 m. Ta­čiau ko­dėl ap­si­ri­bo­ja­ma tik bend­rais pir­ki­mais me­di­ci­nos sri­ty­je? Ko­dėl kar­tu su kai­my­nais ne­per­ka­me ka­ri­nės tech­ni­kos, nors taip bū­tų ge­ro­kai pi­giau, ko­dėl kar­tu ne­sta­tė­me su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo, ko­dėl su len­kais ne­su­ge­ba­me su­si­tar­ti, kad pa­ga­liau „Rail Bal­ti­ca“ pro­jek­tas bū­tų įgy­ven­din­tas, nes kol len­kai per sa­vo ša­lį ne­nu­tie­sė eu­ro­pi­nės vė­žės, mū­siš­kė tė­ra me­ta­lo krū­va?

De­ja, mū­sų san­ty­kiai ge­ri tik su lat­viais ir dar iš da­lies – su es­tais. Dau­giau drau­gų ne­tu­ri­me. Ru­si­jos gy­ven­to­jai, kaip ro­do ap­klau­sos, jau se­niai mus lai­ko be­ne di­džiau­siais prie­šais, bet tai ne­nuos­ta­bu, kai įta­kin­gi mū­sų vals­ty­bės po­li­ti­kai ją va­di­na te­ro­ris­ti­ne vals­ty­be ir dar nuo­lat iš­si­šo­ka, ra­gin­da­mi jai pra­tęs­ti ar net griež­tin­ti san­kci­jas dėl Kry­mo oku­pa­ci­jos. Ir ki­tos ša­lys lai­ko­si to­kios po­zi­ci­jos, ta­čiau neiš­si­šo­ka, nes ne­no­ri vi­siš­kai su­ga­din­ti san­ty­kių. O ko­kia nau­da iš to iš­si­šo­ki­mo? Tik su­lau­kė­me lie­tu­viš­kų pre­kių blo­ka­dos.

Aiš­ku, ne­rei­kia Ru­si­jai ir pa­dlai­žiau­ti, ta­čiau pir­miau rei­kia lai­ky­tis ES nu­sta­ty­tos li­ni­jos, o ne pa­tiems ban­dy­ti Bend­ri­jai pri­mes­ti tai­syk­les di­džio­sios kai­my­nės at­žvil­giu.

San­ty­kiai su Bal­ta­ru­si­ja? Jau vien po­li­ti­kų kal­bos apie tai, kad rei­kia griau­ti Ast­ra­vo ato­mi­nę elekt­ri­nę, ku­ri jau be­veik pa­sta­ty­ta, ir, ti­kė­ti­na, iš­leis­ti šim­tai mi­li­jo­nų ar net mi­li­jar­dai eu­rų prie san­ty­kių ge­rė­ji­mo ne­pri­si­de­da.

Juo­kin­giau­sia, kad gar­siau­siai rė­kia kon­ser­va­to­riai, nors bū­tent jų val­dy­mo lai­kais Bal­ta­ru­si­ja pra­dė­jo kal­bas apie elekt­ri­nės sta­ty­bą ir pra­dė­jo pa­ren­gia­muo­sius dar­bus. Štai jei ta­da kon­ser­va­to­riai ES mas­tu bū­tų ėmę­si ini­cia­ty­vos stab­dy­ti sta­ty­bas ar­ba bent jau rei­ka­lau­ti AE sau­gu­mo, gal ir bū­tų pa­vy­kę. O da­bar tie pa­rė­ka­vi­mai jau nie­ko ne­be­pa­keis.

San­ty­kiai su Len­ki­ja? Ma­nau, jie dar nie­ka­da ne­bu­vo to­kie pra­sti nuo pat tar­pu­ka­rio, kai su kai­my­nais te­ko net ir pa­ka­riau­ti. Ačiū už tai rei­kia pa­sa­ky­ti eksp­rem­je­rui And­riui Ku­bi­liui, ku­ris 2008-ai­siais nei iš šio, nei iš to pa­ža­dė­jo klau­si­mus dėl rai­džių „q“, „x“, „w“ ra­šy­mo lie­tu­viš­kuo­se do­ku­men­tuo­se iš­spręs­ti kuo grei­čiau.

Nek­ves­tio­nuo­jant, rei­kia tai įtei­sin­ti ar ne, ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad A.Ku­bi­lius pa­siel­gė tik­rai neat­sa­kin­gai. Jis ne­ga­lė­jo ne­ži­no­ti, kad kils di­džiu­lis pa­si­prie­ši­ni­mas, o da­bar, kai tuo­me­ti­nio prem­je­ro lū­po­mis duo­to pa­ža­do Lie­tu­va ne­vyk­do, aki­vaiz­du, kad dvi­ša­liai san­ty­kiai ašt­rė­ja.

Ta­čiau jei juos no­ri­me pa­ge­rin­ti, sve­ti­mų rai­džių įtei­si­ni­mas ne­bū­tų išei­tis, nes Len­ki­jos len­kams tai nė­ra taip ak­tua­lu, kaip jos in­te­re­sų pa­lai­ky­mas iš Lie­tu­vos pu­sės Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

Da­bar Len­ki­ja pa­ti­ria di­džiu­lį ES spau­di­mą, nes ne vie­nu at­ve­ju el­gia­si ne pa­gal ES rei­ka­la­vi­mus. Štai ši­to­je vie­to­je rei­kia pa­ro­dy­ti pa­lai­ky­mą Len­ki­jai, ir san­ty­kiai pa­ge­rės. De­ja, ir nau­jo­ji val­džia murk­do­si smulk­me­no­se, ne­kreip­da­ma dė­me­sio į es­mi­nius vals­ty­bei da­ly­kus.